Happyendless

„Utopia“

Lietuviškos elektroninės muzikos dievaičiai Happyendless išleido ketvirtąjį albumą „Utopia“, kurio epicentre atsiduria kolaboracinė idėja su žinomais šalies atlikėjais ir singlas „Ritmas algoritmas“ su žmogaus perspektyvos ateityje tema.

Glaustai: elektroninė kokybė, kurios ir buvo galima tikėtis. Klausant nesunku pasimesti ir pagalvoti, jog kokybės visgi stinga – tačiau tai tik žemųjų ir vidurinių dažnių iškėlimas, paliekant skaidrumą antrame plane, kas dainoms suteikia senamadiškumo pojūtį.

Albumas atsidaro su daina „Paliekant žemę“, kuri, dėka staigaus motyvo pasikeitimo viduryje kūrinio, sudaro tarsi dvi atskiras dainas. Pirmoje dalyje vyksta atsiplėšimas nuo žemės ir skrydis iki paskutiniojo atmosferos sluoksnio, o antroji jau džiugina grynojo kosmoso platybėmis. Išnaudojama elektroninė muzika, rodos, pagal savo paskirtį – jei jau elektronika ir technologijos, tai iškart ir skrendam tiesiai į garsinį kosmosą. Muzikos autoriai klausytojus sėkmingai išsiunčia ten, kur pabūti norėtų bene kiekvienas. Daina „Utopia“ su kartkartėmis apsilankančiais G. Vilkickytės balsais išskraidina į elektroninės samplaikos kosmosą ir ten išlaiko net 11 minučių.

Robotinė ateities spėlionių daina „Adomas“, atliekama A. Kaušpedo, skamba ir kaip senamadiška ir šiuolaikiška vienu metu. Harmonija iššaukia žvilgsnį į praeitį, tačiau muzika ir tekstas kalba apie ateities technologijas. Tiktų panaudoti kaip garso takelį kokiai nors seniau filmuotai ateities roboto reklamai. Kūrinys taip pat iškelia aktualią ateities problemą: kas pralaimės kovoje tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto?

Albumą sudaro lietuviškos ir angliškos dainos bei muzika be vokalo. Gausu modifikuotų garsų ir vokalinių transformacijų, todėl neperskaičius pavadinime tokių atlikėjų kaip S. Urbonavičius-Samas, D. Starinskaitė ar Jurga, savarankiškai pažinti būtų kiek sudėtinga. Outrosutinkame ir staigmeną – televizijos legendą A. Čekuolį, kurio tekstinė kalba filosofine nata užbaigia kosmoso kelionę.

„Utopia“ – albumas iš ateities, įkvėptas dabarties ir praeities, apie žmogiškumo atsisakymą ir klausimo kėlimą: ar sulauksime tokio utopinio gyvenimo, apie kurį grojama? Šį darbą pavadinčiau kaip kūrėjo egzistencinių minčių kelionę, kuriai įprasminti buvo pasirinktas muzikinis pavidalas. Albumas galėjo tapti ir filosofine knyga ar filmu, nes jis labiau ne apie klausymą, o apie mąstymą.

Įvertinimas: 8.5

Klausykite albumo singlo „Ritmas Algoritmas”:

Pasidalink:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

REKOMENDUOJAMI

NAUJIENOS