Skelbė didžiausią renginį
Nors ir reikia šį trijų raidžių junginį vadinti grupe, daugelis žodį SEL naudoja kaip Egidijaus Dragūno sinonimą. Grupė, nors ir su pertraukomis, skaičiuoja jau dvidešimt devintus muzikinės kūrybos metus.
Kuklumu niekada nepasižymėjęs Egidijus Dragūnas skelbė, kad tai bus didžiausias, įspūdingiausias ir kokybiškiausias metų koncertas. Dar skelbė, kad į jį susirinks 15 tūkstančių žmonių. Dėl ko nemelavo, tai dėl koncerto masto, dydžio ir įspūdžių. Dėl žmonių skaičiaus buvo perspausta, dėl kokybės taip pat.
Spaudoje buvo išplatinta ir tai, jog Selas parūpino nemažai bilietų finansiškai sunkiau gyvenantiems vaikams, kad pamatytų išskirtinį renginį. Tad nieko nelaukę, nerkime į koncertą tikrinti visų pažadų.
Įėjimas – be galimybių paso
Aidint trankiai šokių muzikai tolumoje, visi būriavosi ilgoje uždaroje eilėje nuo Vasaros estrados iki įėjimo į renginį. Eilė pro vartus prie pačių bilietų nebuvo ilga. Ruošiausi rodyti galimybių pasą, tačiau pradžiai paprašė parodyti bilietus. Parodžiau, nuskenavo. Visur aplinkui stovėjo daug daug tualetų, prie kurių buriavosi nemažos eilės žmonių.
Ėjau toliau, ieškodamas eilės prie galimybių paso. Judėjau link kito žmonių susibūrimo, kol, galų gale, pasiekiau sceną, prie kurios nestovėjo jokie apsauginiai, pasitiko tik atviri varteliai. Tuo metu jau supratau, jog mano galimybių paso niekas ir nepatikrins. Vadinasi, valstybinių reikalavimų nebuvo laikomasi: į renginį galėjo patekti bet kas, turintis bilietus.
Laisvai praėjus pro vartus į estradą, pasitiko jau gana senokai matytas sėdinčių ir stovinčių žmonių kiekis. Kaip po tokio ilgo karantino, gerbėjų skaičius atrodė kosminis, akys nuo to jau buvo atpratusios.
Ką gi, sekanti užduotis buvo susirasti vietą. Atėjau valanda iki koncerto, bet vietų nebebuvo. Po ilgo išvaikščiojimo ir likusiu tarpų tyrinėjimo, vietą radau. Nors, sėdėti gali būti ir ne taip svarbu šį vakarą. Apsižvalgius aplinkui galėjai matyti masę sėdinčių ir stovinčių žmonių be kaukių ir nebūtinai su galimybių pasais.
Organizacinės klaidos ir keiksmažodžiai
Į akis tuoj pat kliuvo organizacinė klaida. Stovimų vietų sektoriaus šone stovėjo gana aukšta garsistų būdelė, o už jų buvo išrikiuoti suolai sėdintiems žiūrovams. Tai, kokiu būdu stebėti koncertą, kai nematai nieko, neaišku. Visiškai nieko nematė 18 eilių, ir sakydamas visiškai, tą ir turiu omenyje. Žinoma, ši didžiulė dalis vietų buvo paliktos tuščios.
Koncertą apšildė muziką leidęs didžėjus Driule XL, kuris galėjo ir nebandyti pritarti dainoms jas papildydamas savo balsu, nes balsas tai lūžo, trūko, tai nusidainavo visai. Vėliau kreipinyje į auditoriją pavartojo keiksmažodį b***. Auditorijai, matyt, tai patiko, nes sureagavo ovacingai. Galbūt bandė neatsilikti nuo Egidijaus.
Pati scena nebuvo didelė. Iš to, kaip mirgėjo spauda skelbdama apie didžiausią reginį, tikėjausi tokį ir pamatyti. Scena mažai kuo skyrėsi nuo įprastų koncertinių vietų, pavyzdžiui, Vilniuje. Ant jos per vidurį stovėjo būgnų rinkinys, klavišinių pora, trys gitaros, du solistų mikrofonai.
Ko netrūko, tai garso aparatūros, kurios buvo keturi pilnos komplektacijos rinkiniai. Pačiame scenos konstrukcijų viršuje degė mažos ugnies liepsnos. Tradiciškai, turbūt, norėtumėte paklausti, ar buvo šviesų. Sužinosim vėliau.
Didžėjus ėmė raginti klausytojus kviesti Selą į sceną. Auditorija trumpam sujudo, bet neenergingai, grupė irgi neišlindo. Dar vedėjas spėjo nusikeikti antrą kartą. Pasakęs, kad iki koncerto liko 10 sekundžių, tokiu būdu didžėjus bandė provokuoti šūksnius, tačiau žmonės reagavo abejingai. Praėjus dar kelioms minutėms, grupė pasirodė pati.
Publika ošė akimirksniu
Pirmiau įžengus grupės nariams, publika šaukdama pasitiko ir juodu džemperiu su užrašu „I want I can I will Marble Universal“ bei odinėmis kelnėmis apsirengusį Egidijų Dragūną. Atlikėjas ėjo labai ramiai, rankos mostais prašydamas daugiau triukšmo. Visa publika ošė, žmonės pirmose sėdimose eilėse ėmė stotis nuo suolų.
Atlikėjai iškart nėrė į legendinę dainą „Žąsis“. Hip hopas publiką pakėlė ant kojų tuoj pat. Ant scenos sienų iškabintuose dideliuose ekranuose rodėsi įvairių iškarpų vizualizaciijos ir grafiniai elementai. Repuodamas Egidijus užvedinėjo klausytojus, šie reagavo šūksniais.
Pasklidus dūmams ir pasibaigus pirmai dainai, Sel rankų mostais paprašė daugiau triukšmo, scenoje juoda balta apranga pasirodė vokalo partnerė Silvija. Pasigirdus elektroniniam pypsėjimui, atlikėja pradėjo repuoti dainą „Monaco“. Pagal visą atmosferą ir erdvės dydį, scena buvo per maža. Patys atlikėjai turėjo nedaug vietos judėti.
Akimirką sustojęs ties scenos kraštu, Egidijus mėgavosi akimirka. Būgnai daužė visa kūną ir grindis, minia žmonių ritmingai šokinėjo ir šūkavo.
Televizoriuose pasirodžius sidabrinei kaukolei, prasidėjo daina „Sel 600“. Ekranuose galėjai matyti ir į vizualinius efektus įklijuotus pačius atlikėjus, vaizdas nuo garso truputį vėlavo. Pirmą kartą iššovė du pilni blizgučių paketai ir pasklido virš visos pirmos eilės. Krintančius blizgius lapelius žmonės bandė gaudyti.
„Judam, Klaipėda, važiuojam!!“ – šaukė energingai Selas. Daugybėje mažesnių ekranų šmėžavo Egidijaus veidas. Trumpam pasislėpęs už ekranų ir palikęs sceną, į ją grįžo su dar vienu, baltų ir violetinių blizgučių šūviu.
Iškart po to sekė 95-ųjų daina „Mes Negalim“. Kūrinys, kaip ir daugelis kitų, buvo pakeistos aranžuotės ir įvilktas į storą elektroninių garsų apvalkalą. Todėl nemažai dainų skambėjo visai kitaip nei įprasta ausiai.
„Viskas keičiasi, tik b*** nesikeičia mano kelnes per koncertą“ – į nuolatos dėvimas odines kelnes reagavo Dragūnas.
Garso klaidos
Po trijų energingų šokių dainų sekė ramesnė „Kam Tu Meldies“. Dainuojančios Silvijos vokalas ties stipresnėmis ir atviresnėmis natomis skambėjo per garsiai. Ramesnis Selo balsas buvo tvarkingesnis ir klausomu garso lygiu.
Ne visada galėjai aiškiai suprasti Silvijos dainuojamus žodžius. Dainoje „Neduok Man Jokio Šanso“ atlikėjos balsas buvo iškeltas į priekį aukščiau instrumentalo, o tai vis rėždavo ausį, kartais pati atlikėja netolygiai intonuodavo. Ekranuose iš arčiau galėjai matyti nuo Selo kaktos upeliais tenkanti prakaitą.
Įdomiausia dalis prasidėjo, kai pasitiktais plojimais į sceną įžengė Soliaris. Pristatytas kaip itin lėtas Egidijaus draugas, Soliaris pradėjo bene didžiausią pastarųjų metų lietuvišką hitą „Tik Tok“. Atlikėjas labai jaudinosi ir tai girdėjosi per netikslų pirmąjį įstojimą. Pradžioje intonavo tvarkingai, tačiau galėjai jausti viduje gniaužiamą jaudulį. Per antrąjį priedainį Soliario balsas kažkur dingo. Ekranuose buvo leidžiamos vaizdo klipo ištraukos.
Pakeista dainos aranžuotė nuskambėjo nuobodžiai. Rodos, labiausiai laukta daina, galima sakyti, buvo sugrota prasčiausiai. Priešpriedainyje muzikinę harmoniją pakeitė į ritmingus bosus, kas pašalino iš dainos muzikinį pamatą, o skambantis priedainis nebuvo išpildytas taip, kaip garso įraše – trūko energijos, vokalo.
Fonograma
Iš karto ir be pertraukos atlikėjai nėrė į naujausiąją dainą „Skrendu“. Ir čia mus pasitiko fonograma. Didžiausia Lietuvoje muzikos žvaigždė tūkstantinę minią pasikvietė paklausyti garso įrašo. Prastai ir netgi labai gėdingai. Šią vasarą to negirdėjau nei pas vieną atlikėją koncerte. Soliaris pradžioje vos spėjo atitinkamai įstoti į dainą.
Publikai tai labai tiko ir patiko, visi šėlo, ūžė ir šoko. Pasibaigus kūriniui ir Soliariui palikus sceną, klausytojai griausmingai šaukiant prašė pakartoti. Na taip, o ko gi nekartoti, kai dainuoti nereikės? Tai kartojam. Poilsis scenoje tęsėsi.
Publika ėjo iš proto, visiems buvo gerai klausyti garso įrašo. Šiaip jau darėsi nuobodu, nes dainų įrašų galiu klausytis ir per Spotify namie. Soliaris norėjo kažką sakyti, bet dėl išjungto mikrofono nieko nesigirdėjo. Antra kartą jau balsas suskambo, nes mikrofoną įjungė.
Toliau sekė daina „Tai Mano Kelias“, išleista kartu su Justina Budaite. Kūrinys buvo vėl su pakeista aranžuote, priedainyje skambėjo saksofonas, daina atlikta gyvai.
Silvija visiškai neišpildė dainos. Jeigu būtų pasikvietęs Justiną, tai bent būtų buvę galima paklausyti gero balso. Galingumo reikalaujančios vokalo partijos suskambo prastai.
„Dabar į sceną noriu pakviesti poną Gražulį“ – provokavo Egidijus, publikai ovacingai reaguojant. Po to pridūrė, kad juokauja.
Dainuojant su Mia išleistą kūrinį „Muzika“, Silvijos vokalas jau skambėjo tyliau ir ramiau. Selas, reikalaudamas šėlsmo, nukreipė mikrofoną į publiką. Prasidėjo šviesų šokis, akyse mirgėjo baltos ir violetinės šviesos. Lyg paniręs į transo būseną, Egidijus scenoje elgėsi laisvai ir buvo atsipalaidavęs šimtu procentu.
Blizgučiai vėl iššovė skambant dar vienam hitui „Lyja“. Deja, bet gerai žinomas kūrinys ir vėl nebuvo išpildytas dėl balso trūkumo. Priedainio natos neištemptos, aiškiai girdėjosi Silvijos vokalo ribos. Tyliai ir ramiai pabaigus dainą, publika ją pratęsė pati. Skambantis didžiulis minios choras buvo gražiausia dalis koncerte, sukūręs magišką atmosferą.
Žmonėms suklykus per pirmus akordus ir bosams drebinant kūną, pasigirdo dar vienas senas grupės hitas „Nes Aš Tik Vėjas“. Daina nuskambėjo puikiai. Nes fonograma ir vėl dirbo savo darbą. Buvo girdimi visi vokaliniai elementai ir variacijos, skambančios identiškai taip pat kaip ir įraše.
Fonorgama tęsėsi ir grojant „Užmerkiu Akis“. Gali būti, kad kažkiek Dragūnas dainavo ir ant viršaus, bet balso fonograma skambėjo ištisą dainą. Autotune‘o korekcija iš vokalo staigiai „dingdavo“ atlikėjui kreipiantis į publiką ir ką nors sakant gyvai. Pasirodymo metu viršuje scenos konstrukcijų šaudė ugnies liepsnos. Kūriniui pasibaigus, publika ėmė prašyti pakartoti, bet Selas atsakė, jog tai nepakartojama.
Gyvas vokalas sugrįžo per kūrinį „Dingo Manyje“. Silvijos balsas ne kartą lūžo pradžioje ir vėl skambėjo per garsiai. Toks susidaro įspūdis, kad balso ir jo galios trūkumą bandoma kompensuoti pakeltu garso lygiu arba garsistai pamiršo savo funkciją koncerte.
Fonograma sugrįžo grojant „Aš Žiūriu Į Tave Pasauli“. Publika pradėjo ošti vos išgirdusi pirmą akordą, žaibiškai ėmė dainuoti kartu. Egidijus nusivilko džemperį ir liko su marškinėliais, prakaitas nuo atlikėjo kūno tiesiog žliaugė.
Po didžiulių ovacijų ir šauksmų, publika pradėjo prašyti pakartoti dainą. Egidijus pasiūlė dainą pasikartoti patiems ir skambant muzikai, publika sudainavo porą eilučių priedainio.
Šviesoms mirguliuojant ir po visą sceną, nuskambėjo ir legendinė „Parašyk Man Laišką Iš Paryžiaus“. Dainavo gyvai, publika buvo visiškai atsidavusi muzikai ir užsivedusi vis šaukė ir emocingai šoko. Kūrinį atliekant duetu, Selo vokalas užgožė Silviją, kurios per priedainį nelabai girdėjosi.
Fejerverkai
„Ačiū Klaipėda!!“ – dainai pasibaigus du kartus pakartojo Dragūnas. Teberojant masyviems būgnams ir viršuje skraidant dronui, iš už nugaros su didžiuliu trenksmu į orą ėmė šaudyti griausmigi fejerverkai. Vos spėję apsisukti, žmonės traukė telefonus iš kišenių ir ėmė filmuoti bei fotografuoti didįjį vakaro reginį. Šaudant apie minutę laiko, klausytojai švilpė, šaukė ir plojo. Selas pasitraukė nuo scenos.
„Aš nelabai jaudinuosi stipriai. Man viskas aišku“ – greitai grįžęs ir net nesulaukęs prašymo pakartoti, gyvai ir antrą kartą sudainavo anglišką dainą „Monaco“.
Skambant muzikai ekranuose buvo rodomi trikampiai ir masono piramidė su akimi. Dar viena provokacija. Dainos pabaigoje dar kartą pasirodė garsiai švilpiančių ir galingų fejerverkų šou. Triukas sužavėti ir užburti publiką pavyko, gerbėjai dar ilgai šaukė ir švilpė.
Tuo metu, kol šaudė fejerverkai, atlikėjai nuo scenos dingo. Viduriniame ekrane liko tik baltas užrašas juodame fone: „Ačiū, kad šį vakarą buvote su manimi. Iki kitų kartų. Egis, Sel.“
Žmonės, dar išlaikydami viltį, skandavo „pakartot“. Vieniems pamažu jau skirstantis ir judant vartų link, kiti dar šaukėsi Selo. Pamatę pasirodančius žmonių siluetus scenoje, klausytojai tuoj pat ėmė šaukti ir reaguoti naujais šauksmais. Visgi, ten savo darbą dirbo personalas, rinkęs koncerto techniką. Reakcijas iššaukė ir scenoje kartą sumirgėjusios šviesos. Tačiau pamažu visiems paliekant koncertas buvo baigtas.
Apibendrinimas
Koncertas visiškai nepateisino atlikėjo iškeltų lūkesčių. Jau geriau žadėti žymiai mažiau arba žadėti ir tai ištesėti. Hitai pagal fonogramas, garsistų klaidos ir netonalus scenos partnerių dainavimas neužtikrino kokybiško muzikinio vakaro. Koncertas susidėjo iš finansinių, o ne muzikinių galimybių demonstravimo.
Įvertinimas: 6.6 iš 10
