„Saulės Kliošas“ garsiausiai per savo dvidešimties metų laikotarpį suskambėjo pernai vasarą, išleidę itin sėkmingai pasiteisinusį hitą „Paskambink man“. Nors prasidėjus pandemijai bene visi muzikantai nukabino nosis ir su artimiausiomis karjeros galimybėmis turėjo atsisveikinti, visgi, grupei karantinas atnešė pavydėtiną sėkmę: parašyta daina skambėjo visose radijo stotyse, buvo sparčiai stream‘inama klausymosi platformose ištisus metus, sulaukė ir M.A.M.A. 2020 nominacijos geriausios metų dainos kategorijoje.
Praėjus galimybių patikrą ir įžengus į terasą, pirmiausia į akis kliuvo sėdimų vietų išdėstymas. Buvo sustatyti stalai, kurių kiekvienas turėjo po keturias kėdes iš visų jo pusių. Kaip vėliau paaiškėjo, toks staliukų išdėstymas nepatogus: nežinau nė vieno žmogaus, kuris koncerte norėtų sėdėti nugara į sceną, kaip kad buvo siūloma. Iš esmės, turėjai arba ateiti keturiese, arba nepilnai užimti stalą ir palikti laisvas tuščias kėdes, į kurias nelabai noriai kas sėdosi. Ką daryti vienam, atėjusiam paklausyti koncerto, neaišku.
Žmonės rinkosi, gaivinosi gėrimais ir šnekučiavosi. Fone skambėjo pakili funk, afro, house, latin, R&B stilių muzika. Scenos dešinėje stovėjo būgnai, viduryje solinė ir bosinė gitaros bei solisto mikrofonas su stovu, kairėje pusėje – klavišiniai ir saksofonas.
Nežymiai vėluojantys scenoje rinkosi ilgamečiai grupės nariai. Koncertuoti buvo pasiruošę būgnininkas ir dainų autorius Laurynas Šarkinas, pernai solinę karjerą pradėjęs bei albumą išleidęs klavišininkas Giedrius Nakas, saksofonistas, gitaristas, bosistas bei lyderė ir daugiau nei dešimtmetį atstovaujanti grupės skambesio spalvą Justė Starinskaitė. Šešetas buvo pasitiktas šūksniais.
„Labas vakaras, mieloji terasa, kaimynai“ – įžengusi į sceną pasisveikino Justė. „Tikiuosi nuo pat pirmos dainos būsite su mumis – tam parinkome žinomiausią dainą“.
„Ar Tu Jauti“ kūrinį pradėjo lėtesniu tempu nei kad įprasta girdėti originalioje versijoje. Buvo kitokia ir muzikos aranžuotė: pakeistas ritmas, panėšėjo labiau į ambient žanrą ir skambėjo romantiškiau, harmoniją papildė saksofonas. Atmosfera rodėsi maloni, tačiau, Justei dainuojant stipriau, mikrofonas rėžė ausį: buvo per garsus.
„Ar jūs jaučiat romantišką nuotaiką?“ – dainai tebegrojant paklausė Justė. Kažkas terasoje pritariamai šūktelėjo. Vėliau atlikėja paprašė publikos padainuoti, ši į prašymą atsakė, bet dar nedrąsiai. Atliekant antrąją, prieš aštuonerius metus išleistą dainą „Meilei Nieko”, ryškėjo Justės sunkiai atliekamos žemosios natos. Per garsus mikrofonas vidurinėms natoms muzikalumo taip pat nepridėjo.
Būgnininkas Laurynas dainai besibaigiant pradėjo dedikaciją bosistui, kuriam, kaip žinia, muzikantų pasaulyje nuolat tenka likti šešėlyje: „Norėčiau pareikšti visoms moterims, kad bosistas nėra bloga profesija. Galima jais žavėtis, juos mylėti ir eiti iš proto“.
Tuomet sekė bosisto solo, pritariant mušamiesiems. Keturias minutes grojanti bosinė gitara buvo per ilga, kadangi neteko klausytojų dėmesio. Žmonės pasinėrė į tarpusavio kalbas.
Toliau sekusi daina buvo „Tell me why” – iš tų laikų, kai grupėje dainavo Justės sesuo Daiva ir su grupe bandė savo šansus Nacionalinėje Eurovizijoje. Vėliau klausytojus pasitiko saksofono solo. Vis dėlto, su visa pagarba muzikai, šios atskirų instrumentų partijos buvo per ilgos net ir mano kantriai klausytojo ausiai.
Koncertas, kaip jau teko suprasti, buvo ne visai koncertas, o vakaras su fonine muzika. Daugelis žmonių tiesiog šnekučiavosi vieni su kitais ar nuleidę galvas žiūrėjo į telefonus. Kadangi kėdės buvo išdėstytos nugara į sceną, vieni taip ir sėdėjo, kiti jas stumdėsi į visas puses, dar kiti, neradę vietos, nusprendė likti stovėti.
„Gražiausia vokalistė pasaulyje yra Justė Starinskaitė“ – pasakė būgnininkas Laurynas. Žmonės pritariamai jam paplojo. Neilgai trukus, grupė klausytojus nustebino pristatydami naują dainą „Noriu vėl pamatyti tave” – apie kaimyną, kurį įsimylėjęs lyrinis subjektas nori pamatyti vėl ir vėl. Atlikėja kvietė pasinerti į įsimylėjimo būseną.
Negirdėta daina sudomino nuo pat pradžios. Harmonija nostalgiška, romantiška, su lengvai įsimenamu priedainiu. Daina man patiko, mintimis tikrai leido nusikelti į svajingą būseną. Lauksiu jos išleidimo. Po romantikos sekė kardinalus pokytis ir nėrimas į regio žanrą. Pristatydama būsimą kūrinį, Justė pridūrė, kad atsibodo groti vien pop stiliaus kūrinius, todėl dainą „Mėlynos gatvelės” nusprendė įvilkti į regį. Solinis pragrojimas šį kartą atiteko gitaristui.
„Aš, pavyzdžiui, pats neateičiau į koncertą. Mane sustabdytų galimybių pasas“ – prisipažino Laurynas ir labai dėkojo visiems susirinkusiems bei pridūrė, kad tai jam yra didelė laimė.
Jeigu kas nors paprašytų su viena daina parodyti, kaip skamba ir atrodo „Saulės Kliošas“, įjungčiau „Tu atėjai“. Ji labai „kliošiška“ ir savyje sutalpina viską – grupės stilių, manierą, kompozicijos lengvumą. Į šią dainą Justė įsivažiavo iš lėto, kartodama tik pagrindinę frazę. Šioje dainoje solo partija buvo dedikuota klavišininkui, tik šįkart trumpesnė.
Vėliau dainininkė paskelbė pertrauką ir sceną paliko tikėdamasi, kad žmonės neišsiskirstys. Pertraukos metu skambėjo foninė muzika. Po kokių šešių dainų, grupei sugrįžus į sceną, būgnininkas Laurynas prasitarė, kad ruošiasi ilgamečiam projektui – albumui, kuris bus skirtas moterims.
Grupė tikrai yra įvaldžiusi melancholijos skambesį, tapusį ir jų stiliumi. Liūdesio, kančios, nostalgijos tematika neapleidžia ir dainoje „Įkvėpk ir nepaleisk“. Pradėjus lyrine gaida ir pianino garsais, lėtas ritmas peršoko į greitąjį. Mikrofonas vėl skambėjo per garsiai. Paskutiniojo, kulminacinio, stulpelio dainoje, kur Justė pereina į aukštąjį registrą, netgi laukiau. Vis dėlto, perėjimo nebuvo.
Dainuodama hitą „Milijonai” Justė priminė, kad tai daina, kurią parašė kartu su Vaidu Baumila bei pranešė, kad netrukus laukia ir jo koncertas. Pirmąjį stulpelį, kai prasideda „milijonai“ žemuoju registru, atliekamą Vaido, Justė sudainavo netolygiai, vėliau perėjo į aukštesnes natas ir situacija pasitaisė.
Neseniai pasirodžiusi daina „Tu ne vienas”, kuri, kaip Justė atviravo, grupėje turi daug pavadinimų, buvo dedikuota vienybei, bendriems sunkumams, vienas kito palaikymui ir karantino įveikimui. Justė paprašė kolegos Lauryno padainuoti kartu, tačiau jis netikėtai prigautas dainavo nedrąsiai, kol galų gale nutilo.
Grojant hitą „Tada kada” žmonės, rodos, pirmą kartą judriai sureagavo. Ritminga muzika įtraukė, klausytojai ėmė stotis nuo stalų ir šokti bet kur: paėję arčiau scenos, terasos šonuose ar likę prie savo stalų. Pagaliau prasidėjo koncertas. Publika atgijo ir išlaisvino gebėjimą šokti, dainavo kartu bei gausiai plojo kūrinį pabaigus.
„Norim pagroti paskutinę dainą, turbūt žinot, kokią“ – pristatydama hitą „Paskambink man“ Justė pasakė, kad į dainą įrašė ne savo, o kitos merginos numerį.
Dainos intro prasidedantis niūniavimo motyvas nuskambėjo itin per garsiai. Pagarsinant tam tikrus akcentus išgauti didesnį emocinį efektą galima, tačiau nereikia persistengti. Justė pradžioje vietomis keitė tonaciją, ją pažemindama.
Prasidėjus lauktam dainos priedainiui, žmonės visiškai įsijautė į mėgstamą dainą, ėmė traukti telefonus, filmuoti ir pildyti Instagramo storius. Justei paklausus, koks numeris, publika ėmė jį skanduoti pati. Klausytojai dar drąsiau ir sparčiau susirinko prie scenos. Dabar tapo aišku, ko žmonės taip laukė.
„Per karantiną išgyvenau, kad „Kliošas“ niekam nereikalingas“ – mintimis dalijosi Justė ir padėkojo susirinkusiems. Grupės nariai nusilenkė, nuvilnijo gausūs plojimai. Atlikėjams išėjus iš scenos, žmonės pradėjo šaukti „pakartot“. Ilgai laukti reaguojančios į reikalavimą grupės nereikėjo.
„Mes prisiminėm, kad nepagrojom labai gražios dainos“ – sugrįžusi su grupe Justė pristatė dainą „Laiko mašina“, pasiūlė pakeliauti laiku ir sceną paprašė nuspalvinti mėlyna spalva. Kuriama užburianti atmosfera tikrai pasiteisino. Ir pats nepajutau, kaip mintimis kažkur nusikėliau. Įvardyčiau tai kaip gražiausią vakaro pasirodymą.
„Tikimės, kad laiko mašina nukels į geresnį gyvenimą“ – užbaigdama koncertą dalijosi grupė ir dėkojo „Vasaros Terasai“ bei pridūrė, kad ji viena mėgstamiausių vietų koncertuoti. Atlikėjai paskutinįkart nusilenkė ir visiems paplojus, paliko sceną. Žmonės išsiskirstė.
Justė scenoje buvo atsipalaidavusi, jaudulio nesijautė, o dainuodama bendravo su savo grupės nariais. Justės tembras gražus, užburiantis ir unikalus, tačiau vokalo klaidų nebuvo išvengta. Kartais sudėtingesnes vietas išdainuodavo atsargiau, kartais nepataikydavo į natą.
Instrumentalistai tikrai buvo išsiilgę scenos, tą liudijo kiekvienam skirtos solo partijos dainose. Koncertas, kuris nuo pat pradžių suskambo kaip vakaronė su fonine muzika, lūkesčius pateisino tik prasidėjus trims paskutinėms dainoms – tai buvo geriausi ir įsimintiniausi vakaro pasirodymai, kurie kilstelėjo bendrą įvertinimą.
Įvertinimas: 7 iš 10
