Grupės „Rondo“ pristatinėti nereikia. Ją žino bene kiekvienas – ir jaunas, ir senas. Didžiausią savo „piką“ pasiekę devyniasdešimtaisiais, jie vis dar yra patrauklūs, įdomūs ir laukiami ištikimiausių gerbėjų. Grupei, susikūrusiai dar 1976-aisiais, per ilgą muzikavimo laikotarpį pavyko į savo sąskaitą įsirašyti „populiariausios metų grupės“ titulą, būti apdovanotiems už indėlį lietuviškai muzikai bei surinkti tūkstantines žiūrovų minias koncertuose. O parašytus hitus, kurių ne vienas per ilgus metus sulaukė ir įvairiausių muzikinių versijų bei kitų atlikėjų perdarymų, sunku ir suskaičiuoti.
Visą koncerto dieną ir vakarą lijo. Renginio terasoje stovėjo staliukai po skėčiais, kurių daugelis buvo šlapi. Atvykę žmonės kėdes šluostė, nešiojo, perkėlinėjo į sausas vietas. Scena buvo gausiai užpildyta instrumentais: galėjai matyti klavišinius, būgnus pačiame viduryje, dvi gitaras, tris mikrofonus su stovais.
Ritmingą foninę muziką užgožė žmonių šurmulys bei rūpesčiai ieškant sausų vietų. Besirenkančių klausytojų amžiaus vidurkis – apie 35 metus, tarp gerbėjų buvo ir vyresnio amžiaus žmonių, ir jaunimo, ir vaikų.
Pasigirdo bosiniai žemųjų vibracijų garsai, į sceną lydimi plojimų po vieną žengė grupės nariai – klavišininkas Raimondas, būgnininkas Robertas, gitaristas Sergejus bei dvi pritariančiosios merginos Julija ir Greta iš „Božolė“ choro. Dar gausesniais plojimais buvo pasitiktas ir pagrindinis grupės lyderis Aleksandras Ivanauskas – Fara, apsirengęs juodais marškinėliais ir džinsais bei įvaizdį pagyvinęs ryškiais žaliais neoniniais batais. Paėmęs gitarą į rankas, pradėjo groti „Gyventi gera“.
„Labas vakaras, mielosios ponios ir gerbiami ponai, jūs neįsivaizduojat, kaip malonu jus matyt! Labas, mano draugai iš „Burbulo“!“ – po dainos su visais sveikinosi Fara.
Palaikyti grupės buvo atvykę kolegos iš neseniai rodyto televizinio realybės šou: Marius Jampolskis, Norbertas, Žygis ir Gabija, šokėjai Ustin ir Ieva. Kaip žinia, projekte dalyvavo ir pats Aleksandras Ivanauskas.
Antroji daina „Netikėk, ką priešai suoks“ sujudino publiką vos jai pradėjus groti, o jos priedainį žmonės dainavo kartu. Visi plojo, sėdintys lingavo, o stovintys šoko ir skambant „Namas prie upės“. Šitaip greitai įsitraukiančią publiką sutiksi ne kiekviename koncerte.
„Dabar kiekvienam norim padovanoti sparnus jūsų sieloms“ – kitą žinomą dainą „Sparnai tavo sielai“ pristatė Aleksandras. Klausydami kūrinio, žmonės buvo atsipalaidavę, erdvėje tvyrojo šilta atmosfera. Šou „Burbulas“ dalyviai pirmieji susirinko šalia scenos. Vėliau, sekdami jų pavyzdžiu, prisijungė dar keletas prie staliukų sėdėjusių ar stovėjusių žmonių.
„Mano koncertas prasidėjo – lietaus nėra“ – taiklų pastebėjimą pasakė Fara ir pristatė gaivią dainą „Vasaros naktys“. Klausytojai vis drąsiau judėjo bei šoko, prie scenos stovinčiųjų būrelį pildė nuolat prisijungiantys gerbėjai. Paprašius sudainuoti kartu, visi tą ir padarė, grupės lyderis Aleksandas neslėpė džiaugsmo.
„Dabar bus viena iš dainų, kuri, tarp kitko, yra naujausia grupės „Rondo“ daina. Jums reikės padėt padainuot labai paprastus žodžius „na na na“ – pranešė solistas apie laukiamą naujausią kūrinį „Tu kaip sapnas“. Didelio skirtumo nuo „Rondo“ kūrybinio stiliaus daina neturėjo, skambėjo labai panašiai kaip ir visos kitos. Grojant nežinomai dainai, žmonės truputį vangiau judėjo, visgi, pamažu ėmė palikinėti gretas prie scenos ir grįžti prie staliukų.
„Norime jums priminti seniausią grupės dainą, kuri vadinasi „Pelenė“ – ši išgirsta žinia buvo pasitikta pakiliais šūksniais. Žmonės aplinkui vaikščiojo ir sėdėjo besišypsantys, laimingi, daug fotografavo bei filmavo koncerto akimirkas.
Vos suskambus pirmiesiems dainos „Dalia Dalužė“ žodžiams, muzika ir energingas ritmas it magnetas vėl sutraukė žmones nuo kėdžių prie scenos, kai kurie net bėgte bėgo. Mintinai žinomą kūrinį publika dainavo kartu su grupe.
„Dabar padarysim 15 minučių pertrauką ir vėliau pagrosime pagrindines vakaro dainas“ – su optimistiniu pažadu, sceną trumpam paliko grupė.
Įsijungus būgnų praturtintai sambos foninei muzikai, žmonės grįžo prie stalų. Pertraukos metu šokėjai Ustin ir Ieva šoko pagal skambančią afrikietišką muziką. Grupei sugrįžus po pertraukos, žmonės pamažu vėl stojosi nuo kėdžių.
„Leiskite pristatyti žmogų, kuris padainuos kita dainą. Tai yra labai geras muzikantas, puikus dainininkas, jis yra nuostabus žmogus, mylintis vyras ir tėvas šeimoje, dosnus ir dėmesingas už šeimos ribų. Ponios ir ponai – kitą dainą jums padainuosiu aš.“ – šūksniais palydėtas ir šmaikščiai dainą „Su tavim“ pristatė Fara.
Prasidėjus kūriniui „Sala“ žmonės ėmė vėl pamažu buriuotis prie scenos. Daugumą, besiveržiančių kuo arčiau atlikėjų, sudarė jaunimas, savo visą energiją paskyrę šokiams.
„Kita mūsų programos dalis vadinasi „90-ųjų metų diskoteka!“ – ir vos Aleksandrui sudainavus frazę „išgalvojau lietų“ publika džiaugsmingais šūksniais pasitiko dar vieną žinomą dainą. Visi įmantriausiais būdais rėkė, šaukė, dainavo ir rodė pasitenkinimą grojančiai dainai. Prie scenos rinkosi vis daugiau klausytojų, šokinėjančių ir plojančių į ritmą. Staigiai ir vientisai perėjus į dainą „Laukų gėle“, žmonės šoko traukinuku, sukdami ratus. Pasigirdus dūdelės garsams, trečią kartą iš eilės be muzikinės pertraukos grupė šoko į dainą „Uoga Saujoj“. Ją užbaigė publikos dainuojamas pagrindinis motyvas „O oo“.
Aleksandrui šūktelėjus „Margarita!“ grupė ir vėl perėjo į dar vieną lietuvišką šlagerį. Šiam kartui kėdes apleido dar keli klausytojai ir greitu žingsniu ėjo scenos link, pasiruošę šokiui. Publika visai pasileido plaukus, šaukė ir kilnojo rankas.
Dainuojant hitą „Egle, mano sese“ per žmonių skandavimą kartais nesigirdėjo paties Faros balso. Apsižvalgiau aplinkui – daugiau nei pusė staliukų buvo tušti, palikti su rankinėmis ir kitais asmeniniais daiktais. Niekas, išskyrus muziką, nebuvo svarbu.
„Aš turiu gražią nuojautą, kad šį vakarą čia yra merginų, vardu Eglė!“ – energingai pasiteiravo Aleksandras. Keldamos rankas į viršų atsiliepė trys gerbėjos. Atlikėjas pridūrė, kad šis vardas yra laimingas, ir priedainį skyrė būtent joms.
Žmonės energijos nė kiek nenumažino ir priedainį „aš tavęs juk laukiu laukiu“ atsidavę skandavo grojant dainai „Rytas Perone“. O suskambus ilgai lauktam ir, rodos, pagrindiniam vakaro kūriniui „Tu Palauk, Sustok“, publika visai išėjo iš proto. Šaukti ėmė tik pasigirdus pirmajam akordui, nuo kėdžių stojosi paskutinieji gerbėjai, priedainio metu žmonės tiesiog ošė, šokinėjo susikabinę vieni su kitais ir beveik visą laiką dainavo patys. Energija buvo įspūdinga.
„Tai buvo grupė Rondo! Ačiū!“ – davęs suprasti apie koncerto pabaigą dėkojo Aleksandras. Praėjus vos kelioms akimirkoms ir net neleidus grupei nulipti nuo scenos, publika ėmė šaukti „pakartot“. Fara paprašė stovinčiųjų toliau prieiti arčiau scenos, kad visus galėtų nufilmuoti savo Instagramui. Pasiėmęs telefoną, atlikėjas įsijungė kamerą ir filmavo renginio erdvę, žmonės plojo ir šaukė „pakartot“. Vakaras buvo užbaigtas svajinga ir romantiška daina „Tu vėjo paklausk“. Klausytojai lingavo, mojavo rankomis, žodžius dainavo kartu. Pasibaigus dainai, visi dėkingai skandavo „ačiū“, ritmingai greitėjančiu tempu.
Koncertas pribloškė energija, kuri sklido ir iš muzikantų scenoje, ir iš susirinkusių gerbėjų. Solisto vokalas, kuriam sunku būtų atrasti priekaištų, nuoširdumas ir šiluma bendraujant su publika, žmonių reakcijos bei visiškas atsidavimas mėgstamai muzikai – tai paketas, kaip turi atrodyti koncertas. Ko daugiau reikia norėti, kai publika kiekvieną dainą dainuoja kartu? Šį koncertą galima drąsiai laikyti pavyzdžiu, kaip turi atrodyti kiekvienas koncertas. Legendinė grupė „Rondo“ šimtu procentu pateisino, kodėl ji yra legendinė.
Įvertinimas: 10
