Gabrielė Vilkickytė muzikinę veiklą pradėjo vos prieš penkerius metus. Iš pradžių atlikėja išleido keletą kūrinių kartu su lietuvių prodiuseriu Chris Metric, tąkart pristatydama debiutinę dainą „Ramybė“, kuri sulaukė nemažai dėmesio internete. Tarp pirmųjų kūrinių buvo ir „Jūra“, su kuria Gabrielė mėgino jėgas Nacionalinės Eurovizijos atrankos scenoje.
Šiandien atlikėja jau susikūrė tvirtą pamatą savo muzikinėje karjeroje – jos sąskaitoje išleistas pilno metro albumas, papildęs kokybiškos lietuviškos muzikos rinką. Įdomus atlikėjos bruožas yra tas, kad savo kūrybą pirmiausia sugrojo soliniuose koncertuose ir tik vėliau ją suguldė į albumą.
Sparčiai renkanti savo gerbėjų ratą, Gabrielė gali pasidžiaugti pirmųjų darbo vaisių rezultatais – tik pasirodęs albumas „Vilko Švelnumas“ per savaitę tapo pačiu klausomiausiu tarp Lietuvos atlikėjų, o pristatinėjami singlai tuoj pat patekdavo į klausomiausių dainų dešimtukus.
Visą koncerto dieną lijo, tačiau vakarui oras buvo lyg užsakytas. Dar nepasiekus renginio durų, pasitiko ilga žmonių eilė. Ir tai buvo pirmasis geras ženklas būsimų žiūrovų kiekio klausimu.
Įėjus vidun pasigirdo rami styginių bei ukulėlės lydima šiuolaikinė foninė muzika. Žmonių į terasą buvo susirinkę nemažai. Sėdintys gaivinosi gėrimais ir užsiėmė pokalbiais su draugais, šonuose esančios medinės grindys buvo nuklotos sėdinčių be jokio palikto tarpo. Iš lėto būriavosi ir stovėti pasiruošę klausytojai.
Scenoje stovėjo tik vienas fortepijonas, liudijęs apie laukiantį lyrinės muzikos vakarą. Staiga ėmė nestipriai lynoti. Beje, lietus labai tinka prie atlikėjos ir šio koncerto atmosferos. Visgi, lietus nesitraukė, o tik stiprėjo. Fone grojant Amy Winehouse meilės baladei, pažvelgus į skėčiais apsigaubusius žmones, vaizdas ir jausmas buvo it iš filmo.
Vėluojant apie dvidešimt minučių, į sceną įžengė Gabrielė. Viena, apsirengusi lengva, baltai žalsva suknele, priėjo arčiau scenos krašto ir, apsidairiusi į visus susirinkusius žmones, nusišypsojo bei nusilenkė. Lietus liovėsi lijęs.
„Labas vakaras. Jūsų labai daug“ – atsisėdusi prie fortepijono nuostabos neslėpė Gabrielė. Susirinkusi gausi žmonių minia liudijo apie sėkmingą atlikėjos debiutą. Nesuvaldžiusi išsprūdusio laimės juoko, sugrojo pirmuosius fortepijono akordus. Pirmoji daina buvo „Pagaliau“, nuo kurios prasideda ir atlikėjos albumas. Kaip pati buvo sakiusi, „pagaliau“ reiškia drąsą pradėti eiti svajonių keliu.
„Geras, jaučiuosi kaip oro uoste, kai grįžta rinktinė“ – skambant plojimams, po dainos emocijomis dalinosi Gabrielė. „Lygiai prieš metus mano koncertas buvo irgi čia, bet jaučiuosi visiškai kaip kitas žmogus. Buvo labai dideli metai neišeinant iš namų“
Gabrielė pradėjo kitą kūrinį, pirmąjį albumo singlą, „Nusijuoksiu“. Grojant sodraus fortepijono garsams ir jausmingam vokalui, žmonės, atrodo, klausėsi tarsi sulaikę kvapą. Erdvę buvo apgaubusi ramybė ir didelis dėmesingumas skambančiai muzikai. Po pasirodymo Gabrielė vėl nusijuokė.
„Jums patiko ši daina, aš jaučiau, kad dainavo daug žmonių, kaip įdomu! „Nusijuoksiu“ yra kaip antra dalis dainos, kurią sugrosiu dabar. Dieve mano, kažkam taip faina dainuoti! Tai jūs tik dainuokit, man eina šiurpai ir kaupiasi ašaros“, – pristatydama dainą „Test2255“ atviravo Gabrielė.
Gabrielė dainavo itin tolygiai, išpildydama kiekvieną natą. Jos vokalas, kartais iš švelnaus pereinantis į džeržgiantį, yra pagrindinis balso tembro išskirtinumas. Skambant dainai, terasoje pasirodė Gabrielės palaikyti atvykusi atlikėja Jazzu.
„Ryškiai plečiasi auditorija, nes tokių riksmų aš neatsimenu“ – į gausius plojimus reagavo atlikėja. „Šiandien draugei pasakojau, kaip kai kurios dainos man nebeaktualios ir šiek tiek keista jas dainuoti. Bet aš supratau, kad yra ir visada bus, kam jų labai reikia ir kažkam jos gali tapti prieglobsčiu. Tai šita daina tiems, kam jos reikia“ – pristatydama kitą kūrinį „Oro uostų vienatvė“ mintimis dalijosi Gabrielė.
Dainuodama atlikėja vis atsisukdavo į publiką ir nusijuokdavo. Rami daina ir banguojantis vokalas užbūrė. Gabrielė puikiai išlaikė balansą tarp tylesnių ir garsesnių natų. Jautėsi pagarba ir iš klausytojų, kurie atidžiai klausėsi dainų nuo pat pradžios iki galo.
„Per šią vasarą savo pasirodymuose auginsiu vis daugiau muzikinių sluoksnių. Kol kas, dar esu viena, bet vasarai įpusėjus aš nebebūsiu viena, būsiu labai talentingų gražių vyrų kompanijoje. Tai žiauriai įdomu, kaip skambėsiu aš, be pianino, su laisvom rankom ir kojom. Nežinau, ką reikės su jom daryt“ – į dainą „Širdele“ įvedė atlikėja. Kūrinio kompoziciją papildė atmosferinis garsas, kuris skamba ir originaliame įraše.
Kitą dainą, pavadintą „Labanakt Vol2“, atliko grodama greitesniu tempu. Labai švariai ištempė visas natas ir itin smulkmenišai, su visais vokaliniais pratęsimais, keliose vietose painterpretavo. Žmonės pirmoje eilėje sėdėjo priešais sceną ant žemės, stovintys lingavo. Pabaigus dainą nuskambėjo gausus palaikymas.
„Sunku patikėti, kad per savo pirmus koncertus aš taikiau neplojimo politiką, nes dabar suprantu, nuo kokių stiprių emocijų žmones sulaikydavau. Tai džiaugiuosi, kad mane paprotino ir pasakė, kad negalima drausti žmonėm reikšti emocijų. Malonu, labai. Sapnuosiu kaip man ploja“ – pasidalinusi savo įveiktais barjerais, Gabrielė perėjo į dainą „Triukšmo Tyla“.
Žemos atlikėjos natos visiškai užburia ausis. Dainuodama ji buvo laisva, atsipalaidavusi ir pilnai panirusi į savo pasaulį. Atlikusi dar vieną jausmingą ir gilią dainą „Kartu“ sudainavo ir vakaro laukiamiausią bei klausytojų jau spėtą pamėgti dainą „Švelnumas“. Šio kūrinio metu įvyko magiškas epizodas, kai ties kulminacijos vieta keletas žmonių iš salės sušaukė ten, kur šūkteli ir originaliame įraše kartu dainuojantis scenos partneris Domantas. Gabrielė tai išgirdusi nusijuokė. Pasibaigus dainai kažkas garsiai sušaukė „wow“ ir nuaidėjo gausiausi bei ilgiausi plojimai iki šiol, trukę apie minutę laiko. Buvo neįtikėtinai jautri atmosfera aplinkui.
„Vos neapsiverkiau, kai jūs sušaukėt per tą Domanto „wou!“, nes aš pati to nedrįstu. Ir aš visą gyvenimą atsiminsiu šitą koncertą vien dėl tos akimirkos.“
Paskui suskambo daina „Laiškas“, kurią atlikėja buvo sukūrusi iš seniau ir išleidusi elektroninėje versijoje, tačiau, kaip pati prisipažino, per klaidą ir išsiblaškymą, užmiršo įtraukti į naująjį albumą. Todėl būtent ją pasiliko gyviems koncertams.
Vakaro pabaigai Gabrielė pasirinko atlikti kūrinį, kuris užbaigia ir jos albumą – „Tiesa Drąsa“. Ši daina pasižymi atlikėjai būdingu poetišku ir meilės kupinų tekstų rašymo gebėjimais. Ką Gabrielė moka, tai jausmus reikšti žodžių kalba. Sudainavusi dainą, ji kreipėsi į publiką:
„Dabar paprašysiu pagalvoti, kada labiausiai jaučiatės mylimi. Ir kol jūs tai galvosit, aš sugrosiu jums šitą dainą antrą kartą.“
Nuskambėjus plojimams, klausytojai dar kartą turėjo progą pasinerti į savo mintis. Poros stovėjo apsikabinusios, sėdintieji susikaupę klausėsi dainos.
Pabaigusi kūrinį, Gabrielė atsistojo nuo fortepijono kėdės, priėjo arčiau scenos krašto, elegantiškai pritūpė, prisidegė akis rankomis ir dėkojo. Skambėjo gausūs ir ilgi plojimai su šūksniais, gerbėjai įteikinėjo gėlių.
Tebeaidint publikos reakcijoms, nieko nesakiusi, Gabrielė grįžo prie fortepijono ir publikos paprašė prižadėti, kad ji vėl suriks per dainą. Paskendus sakralumo pritvinkusioje terasoje, atlikėja dar sykį sudainavo „Švelnumas“. Sulaukę riksmo vietos, žmonės tą akimirką sušaukė nesivaržydami, šūksniai nuaidėjo vienas per kitą. Vakaras buvo užbaigtas paliekant prisiminimus, išliksiančius dar ilgą laiką. Gabrielę nuo scenos išlydėjo energingi ir ilgai besitęsę plojimai bei klausytojų teikiamos gėlės.
Žmonės taip buvo įsitraukę į skambančią muziką, kad tyloje tarp nurimusio vokalo ir fortepijono, galėjai girdėti skrendančią musę. Vokaliniai niuansai nuo žemų iki aukštų natų, tylių ir garsių vietų buvo išpildyti ypač švariai, perteikiant emociją. Gabrielė nuoširdžiai bendravo su publika ir nestokodama saviironijos dalijosi mintimis. Koncertas buvo magiškas. Ir ne vaizdo, o jausmo prasme.
Įvertinimas: 10
