Colours Of Bubbles koncerto apžvalga: grupė muzikinį pagreitį įgavo tik vakarui įpusėjus

Colours of Bubbles
Colours of Bubbles © Karolina Gudanaitė
Joninių vakarą, kai alinančius karčius nuplovė jau pasiilgtas lietus, įvyko pirmasis šių metų lietuviškos indie roko grupės „Colours of Bubbles“ koncertas. Santūri ir tuo pačiu muzikaliai labai energinga grupė gerbėjams surengė vasarišką koncertą, sugrojo geriausius savo kūrinius ir išreiškė solidarumą už laisvę kovojantiems kaimynams Baltarusijoje.

„Colours of Bubbles“ yra penkių vaikinų grupė iš Šiaulių. Su pirmuoju ir sėkmę atnešusiu singlu „My Little Sue“, atlikėjai debiutavo dar 2009 metais. Ilgą laiką kurianti ir koncertuojanti grupė, galima sakyti, Lietuvoje vis dar užima „underground“ poziciją, tačiau per savo gyvavimo laikotarpį tikrai užsitarnavo stiprų gerbėjų ratą. Išskirtinai tik angliškai dainuojantys muzikantai ties gimtine neapsiriboja – savo sąskaitoje jau turi apie 300 koncertų, surengtų įvairiuose Europos miestuose.

Roko atlikėjams itin sėkmingas buvo jų debiutinis albumas „Inspired by a True Story“, po kurio M.A.M.A. apdovanojimuose gavo pirmąją savo statulėlę ir buvo pripažinti metų roko grupe. Tą patį titulą jiems pavyko pasiekti ir antrą kartą 2019-tais. Iš viso grupė yra išleidusi šešis albumus ir vieną EP.

Buvo puiki diena koncertui. Po didžiulių karščių nualintų dienų, oras, po gero lietaus, buvo tarsi paruoštas gaiviam dainų pasiklausymui. Besirenkantiems gerbėjams laukimą malšino ritmingos techno, regio ir elektronikos žanro foninės dainos. Scenoje galėjai matyti net šešias gitaras, perkusijos rinkinį bei keturis solistų mikrofonus. Instrumentų sąstatas liudijo ir žinią, kad net keturi grupės nariai groja gitaromis bei atlieka vokalines partijas.

Juodai baltai apsirengę, į sceną įžengė muzikantai: gitaristai Tomas Grubliauskis ir Titas Joneliūkštis, bosistas Paulius Trijonis ir būgnininkas Simas Olechnavičius. Pasitiktas gausiais plojimais pasirodė ir pagrindinis vokalistas Julijus Aleksovas. Nei vienam nieko nepasakius, grupė nėrė į dainą „Rusty Trombone“.

Pradžioje vokalistas Julijus buvo labai susikaustęs, o dainos metu prastai girdėjosi muzikoje paskendęs balsas. Visgi, pirmasis koncertas po karantino nėra lengva užduotis nuo publikos atpratusiems atlikėjams. Be jokios pertraukos grupė sugrojo ir antrą dainą „Wall of death“. Julijus, viduryje kūrinio į rankas pasiėmęs gitarą, rodos, truputį pralaisvėjo ir jautėsi kur kas geriau.

„Labas! Čia yra grupė „Colours Of Bubbles“ iš Šiaulių!“ – šiltai ir su šiaulietišku akcentu pasisveikino vokalistas Julijus bei pridūrė, kad nekoncertavo jau devynis mėnesius.

Klausant švelnaus roko dainų, nori nenori apima kažkoks nostalgijos jausmas. „Only God Forgives“, iš naujausio albumo „9mm“, priverčia klaidžioti po senus prisiminimus, o skambant dainai apie jūrą „Wind Rose“ prieš akis nugula ramios bangos, čia pat pradedi įsivaizduoti ir švelniai pučiantį vakarinį vėją.

Kadangi koncertas vyko Joninių vakarą, grupė savo dainą „To Jane“ dedikavo šiai šventei. Pakilios nuotaikos kūrinys privertė žmones pamažu stoti nuo kėdžių ir šokti terasos šonuose.

Grupė su publika bendrauja nedaug, bet labai paprastai ir nuoširdžiai. Vokalistas visai nesistengia sunorminti savo šiaulietiško akcento ir kalba natūraliai. Įdomu tai, kad jam dainuojant angliškai, tas akcentas kažkur pradingsta ir klausant tik dainų, būtų sunku nustatyti tikrąsias jo šaknis.

Suskambus pirmiems grupės hito „Home“ akordams, žmonės labai greitai ir atitinkamai į jį sureagavo šūksniais. Publika nuo pat pradžių, lyg susitarę, ėmė ploti į charakteringą dainos ritmą ir tai kartojo per kiekvieną toliau sekusią kompozicinę ritmo dalį dainoje. Gerbėjai vis gausiau rinkosi į pirmą eilę arčiau atlikėjų. Dainai įpusėjus, vokalistas Julijus nulipo nuo scenos ir įsipaišė tarp žmonių bei tęsė dainavimą vaikščiodamas.

Grįžęs ant scenos, Julijus pakvietė nuolatinę vokalo partnerę Kotryną Stasikėlę ir duetu sudainavo kūrinį „Storm“. Suskambus itin ramiai roko baladei, grupė kontrastingai šoko į trankią ir užvedančią dainą „Too much is not enough“.

Koncertas didžiausią pagreitį įgavo jam tik įpusėjus. Vokalistas atsipalaidavo, žmonės tapo drąsesni ir laisvesni šokti bei reikšti emocijas. Visi pasinėrė į roką. Tikras rokenrolas scenoje įsiplieskė skambant „Toilets of space“, iš pirmojo EP albumo. Nuotaikingą dainą atliko gitaristas Paulius, tačiau ne visai tolygiai intonuodamas. Erdvę užpildžius gausiai roko muzikai, arčiau veiksmo sugūžėjo dar daugiau žmonių. Per „Truth Or Dare“ vokalistas Julijus vėl nušoko nuo scenos ir susiliejo su publika.

„Colours Of Bubbles“ kuriama muzika yra įvairi, bet turi daugelį dainų vienijančią kompozicinę struktūrą. Kūryboje galima rasti ir ramybe alsuojančių baladžių, jausmingų tekstų ir be galo trankios bei energingos muzikos. Grupės dainų kompozicijos turi tendenciją pradžioje prasidėti lėtai ir palengva, su mažiau instrumentalo, tada iš lėto kilti ir padaryti staigų kontrastą peršokant į gitarų ir tirštos muzikos pripildytą harmoniją. Geras to pavyzdys būtų daina „Pallbearer“.

Ties energinga gitaros solo partija kūrinio „Phoenix“ metu, vokalistas Julijus, rodos, atidavė viską, ką buvo sukaupęs, ir gitarą tiesiog „ištaškė“. Prakaitas varvėjo nuo kaktos, plaukai buvo šlapi, marškiniai lipo prie kūno. Kuo arčiau vakaro pabaigos, tuo koncertas darėsi geresnis.

Stipria muzikinio roko energija pasižymėjo ir „The Game We Lost“, o kūrinys „Flags“ tapo manifestu ir grupės palaikymo išraiška visiems Baltarusijos gyventojams, kovojantiems už laisvę. Dainoje skambėjo vargonai, grėsmingos gitaros ir grupei būdinga plati garso dinamika. Šį pasirodymą įvardinčiau kaip geriausią ir stipriausią koncerte, tą paliudijo ir publikoje nuaidėję gausiausi šūksniai bei plojimai per visą vakarą.

Po ramios „Memento“, grupė atsisveikino, palinkėjo visiems gero vakaro ir pasitraukė nuo scenos. Žmonės tuoj pat ėmė šaukti, prašyti pakartoti ir stipriai ploti. Neilgai trukus, visi atlikėjai sugrįžo dainai apie žiemą „Ten Thousand Snowflakes“. Koncertas buvo užbaigtas labai gražia ir svajinga gaida, atmosferą papildė šviesų dailė. Palikdama sceną, grupė pridūrė, jog jie yra Šiaulių princai, visiems nusilenkė, aplinkui aidėjo publikos „ačiū“.

Apibendrinant – koncertas buvo eksponentinis. Jei visą emociją, energiją ir atlikimą perkeltume į vaizdinę kreivę, prieš akis matytume nežymų kilimą nuo nulio ir maždaug ties viduriu įvyktų staigus šoktelėjimas į viršų. Galima sakyti, grupės koncertas buvo paralelinis jų kūrybinėms kompozicijoms, kai dainos prasideda ramiai ir tik viduryje pereina į trankių gitarų bei turtingos harmonijos jūrą. Įvertinime atsispindi viso vakaro vidurkis.

Įvertinimas: 8 iš 10

Pasidalink:

REKOMENDUOJAMI

NAUJIENOS