Renginio organizatoriai Angelou pavadino Kentauro proksimos deive. Gali būti, mistika perpildytomis dainomis ir kosminių garsų kupiname naujausiame albume, atlikėja skamba tarsi iš už kelių šviesmečių galaktikos nusileidusi žvaigždė.
Angelou garsiai į lietuvišką muzikos rinką įžengė su gerai pasiteisinusiu, pernai metais išleistu hitu „A Lyga“. Kompanija „Autostrada“, prodiusuojanti ir tokius atlikėjus kaip Free Finga bei Keanu Blunt, šių metų gegužę išleido atlikėjos debiutinį pilno metro albumą „Fazė“. Būtent šio naujojo darbo atlikėja ir pasikvietė paklausyti.
Koncerto apšildymu rūpinosi geras Angelou draugas, didžėjus Vaiper Vitalijus, grojęs elektroninę hip hop, repo bei šokių muziką. Scena Lukiškių kalėjimo aikštėje buvo dekoruota ilgomis baltomis medžiaginėmis juostomis, nusidriekusiomis nuo pat lubų iki grindų. Žmonės pamažu buriavosi, daugiausiai jų sudarė jaunimas.
Atlikėja nuo sutarto laiko vėlavo 20 minučių. Scenoje pirmiausiai pasirodžius būgnininkui, didžėjus baigė groti muziką. Dideliais tarpais aikštėje stovėję žmonės lyg sutartinai suartėjo ir judėjo arčiau scenos. Pasigirdo sireninins signalas, pasklido dūmai.
Atėję dar du gitaristai persimetė instrumentus per nugarą, tebeskambant atmosferinei muzikai, laukėme atlikėjos. Nutilus sirenoms ir pasikeitus muzikai, pasigirdo iš įrašo leidžiami pritariamieji vokalai. Plojimais pasitikta į sceną įžengė atlikėja Angelou, apsirengusi juodai geltonu dviejų dalių sceniniu kostiumėliu.
„Labas vakaras“ – besišypsodama pasisveikino atlikėja ir iš karto pasinėrė į pirmąjį kūrinį, kaip ir pačiame albume, pavadinimu „Planetos“. Pagrindinį vokalą dainavo gyvai, o pritariamasis, pildęs harmoniją, skambėjo iš įrašo. Dainos pabaigoje visai netikėtai dingo balsas – atlikėja kažką dainavo į mikrofoną, tačiau nieko nesigirdėjo.Vėliau, muzikai nutilus, mikrofonas veikė sklandžiai.
Be pertraukos ir kalbų, buvo sudainuota „Neturim Paslapčių“. Antroji daina buvo neįdomi. Rodos, publikos atlikėja greitai „nepaėmė“, daug kas šnekėjosi tarpusavyje. Nusiėmusi mikrofoną nuo stovo, Angelou dainuodama šoko subtiliai judėdama, o vėjas, nukreiptas į atlikėją, pūtė tiesiai į veidą ir kedeno plaukus.
„Šiandien yra paskutinis „Fazės“ turo koncertas, bet tuo pačiu tai yra pirmasis mūsų koncertas po ilgo laiko Vilniuje“ – publikai paplojus ir pasigirdus besikartojančiai frazei „viskas copy paste“, atlikėja pradėjo dainą „Kosminiai Greičiai“. Per kūrinį šokdama pati, atlikėja paskatino prisijungti šokiui ir gerbėjus.
Angelou pasižymi specifine gomurinio dainavimo maniera, kuri labiausiai atsiskleidžia gyvo atlikimo metu. Garso įrašuose pagrindinis vokalas būna kiek švelnesnis, dažniausiai apgaubiamas pritariančiųjų balsų sluoksniais.
Klausantis ketvirtosios dainos „Nekviesk“ buvo juntamas energijos stygius iš pačios atlikėjos. Susikaustymas, tarsi kažkoks nepasitikėjimas savimi ir užsidarymas savyje trukdė atlikėjai atsiverti. Skambant „Tau Taip Patinka“ žmonės jau ėmė trauktis telefonus ir filmuoti pasirodymą. Ši daina publikai patiko, kaip rodė teigiamos reakcijos.
Sugrojus mistinę ir lyg rūkas atmosferinę, vos minutės ir dvidešimt sekundžių trukmės dainą „Skrendi/Krenti“, Angelou su publika dalinosi mintimis apie svarbą leisti sau jausti ir nebijoti reikšti emocijų garsiai. Išsakyta mintimi ji publiką įvedė į sekantį kūrinį „Dar Lik“, o tarp klausytojų kažkas netgi sušvilpė. Skambantys garsai dainos pradžioje priminė laužo spragsėjimą.
Atlikėja scenoje nenuslėpė juntamo nuovargio, tai labai matėsi, nors apie jį neprasitarė. Žinoma, dėl karščių, gėrė daug vandens. Dar tik augančios atlikėjos statusą liudijo ir tai, jog Angelou daug žvalgėsi į scenoje grojančius partnerius ir tai labai akivaizdžiai matėsi. Dairydavosi ir per dainas, ir tarpuose tarp jų. Susidarė įvaizdis, jog daugiau buvo bendraujama su grupės nariais negu su publika.
Netrumpas intro pasitiko grojant kūrinį „Fazė“. Jo metu skambėjo tikrų tikriausi kosminiai garsai, vėliau pasirodęs sintezatorių motyvas priminė pagrindinį garso takelį iš filmo „Prisukamas Apelsinas“. Tačiau šiai muzikos daliai grojant, žmonių dėmesys ir vėl nebuvo išlaikytas. Jie šnekučiavosi, žvalgėsi, diskutavo sau svarbiomis temomis. Publika į pasirodymą įsijungė pasigirdus vokaliniam atlikėjos įstojimui. Per dainą Angelou atsiklaupė ant scenos ir su mikrofonu rankoje šoko priešais pučiamą vėjelį.
Šokis dainuojant dainą „Planai“ turėjo įtakos vokalui: jis pasidarė netikslus ir netolygus dėl padažnėjusio kvėpavimo. Dar viena trumputė ir nesiekianti nei dviejų minučių daina „Vilčių“, įraše susiklauso kur kas geriau. Vokalo partija įsijungia tik ties dainos viduriu, maža to, joje nepaisoma kompozicinių taisyklių ir iš originaliosios kūrybinės pusės tai yra sveikintina. Tačiau koncerte, bent jau šiame, įžanginė dalis per ilga: žmones traukėsi telefonus, smarkiai kalbėjosi tarpusavyje. Ką nors reikia keisti scenografijoje, kad būtų išlaikomas žiūrovų dėmesys.
Violetinėms šviesoms apgaubus pasirodymą atliekant „Po Signalo“, garsas buvo tvarkingas, mikrofonas skambėjo gerai, vokalas irgi gana stabilus. Tačiau buvo nuobodu.
Pagaliau koncertas prasidėjo, kai suskambo ilgai laukta ir viena geriausių šių metų lietuviškų dainų „OPIA“. Gerbėjai iš karto prabudo, suskubo filmuoti pasirodymą, dainą pasitiko šūksniais ir plojimais, ėmė dainuoti kartu. Štai, ko reikėjo visą vakarą. Reikėjo mėgstamos ir žinomos dainos. Vietomis atlikėjos balsas pasislėpė tarp pritariamųjų vokalų įraše, balsas aiškiau pasigirdo tik atlikėjai interpretuojant ir pažeminus tonaciją. Po pasirodymo nuskambėjo gausiausi plojimai koncerto metu.
Scenai nusispalvinus oranžine spalva, laikas atėjo pagrindiniam Angelou hitui „A Lyga“. Šį kartą žmonės emociškai kone pašoko iš vietos ir apsidžiaugę dainavo, netgi rėkė pagrindinę frazę „a lyga“. Plojimai pabaigoje atspindėjo pasirodymo energetiką.
Atliekant paskutinę, ramią dainą „Vakarai“, žmonės jos klausė iškėlę rankas ir jas linguodami. Kūriniui pasibaigus, atlikėja visiems padėkojo ir kartu su grupe nusilenkė. Tuoj pat, vos per sekundę, publika jau garsiai skandavo „pakartot“. Angelou susižvalgė su savo komanda, pasiklausė žmonių, ar „A Lyga“ bus tinkama, ir sulaukusi palaikančių šūksnių, ją ir pakartojo.
Gerbėjai dainavo choru, energingai šoko bei judino klubus. Vis tik, laimėjo senasis hitas, ne naujas albumas. Po plojimų žmonės dar kartą prašė kartoti, antrai dainai buvo pasirinkta „Vakarai“. Vis tik, geriau būtų buvę nekartoti, nes rodos, pirmą kartą atlikėja ėmė netvarkingai intonuoti ir vietomis pamesdavo tonalumo liniją, nors dainavo energingiau ir drąsiau. Paplojus, padėkojus, visi keturi pasirodymą kūrę atlikėjai nusilenkė ir užbaigė koncertą. Gerbėjai palikinėjo aikštę.
Reziumuojant, koncerte atsispindėjo labai paprastas ir konkretus dalykas: hitas yra hitas. Jeigu beveik viso koncerto metu žmonės snaudė, atsibusti padėjo tik ausiai gerai pažįstami garsai. Kadangi plačiau žinomų dainų yra dvi, buvo galima nesudėti abiejų į koncerto pabaigą, o, pavyzdžiui, vieną sugroti anksčiau. Taip pat, Angelou scenoje neretai elgėsi neužtikrintai. Linkiu daugiau tikslumo detalėse, energijos ir pasitikėjimo atliekant dainas.
Įvertinimas: 7.1 iš 10
