Ukrainos nepriklausomybės dienai skirtas koncertas „Gėlės ir parakas“ žada būti įspūdingas – scenoje gana netradicinis instrumentų ir menininkų sąstatas pateiks šiuolaikišką ukrainiečių klasika tapusių kūrinių video ir muzikos interpretaciją.
Pasak renginio organizatorių, geopolitiniai įvykiai lėmė šių metų projekto temą. Tad prie „Walls Have Ears“ jau anksčiau suburtos komandos prisijungė Darius Mažintas.
Pianistas, visuomenininkas, neseniai muziką dovanojęs Lietuvos įkalinimo įstaigų publikai ir keliavęs bei muzikavęs tarp griuvėsių karo nuniokotoje Ukrainoje paskatino projekto autorius imtis ukrainiečių folkloro ir žinomiausių kompozitorių kūrybos. Pasak jo, muzikos kalba yra įtaigi skleisti taikos žinią, išreikšti solidarumą ir pasiųsti palaikymą karo niokojamai Ukrainai ir jos žmonėms.
„Ukraina kaunasi ne tik už save, bet ir už visą pasaulį. Mano kalba yra muzika, o muzika yra energija. Ir nors vis dar tebevyksta siaubingas nusikaltimas prieš kaimyninę tautą, jos kultūrą, būdami šalia, susivieniję ir pasitelkę muziką ir jos stiprią energiją, kartu galime siųsti taikos žinutę ir palaikymą per visą pasaulį. Dažnai kartoju, kad Nobelio taikos premija turėtų atitekti muzikai“, – pasakoja pianistas Darius Mažintas.
Margas muzikantų sąstatas
Koncertui „Gėlės ir parakas“, kuris vyks rugpjūčio 24 d. vakare Vilniaus Rotušės aikštėje, susibūrė pianistas Darius Mažintas, būgnininkas Adas Gecevičius, bosistas Boris Kulenovic, vokalistė Ieva Barbora Juozapaitytė.
Intensyviai kartu repetuojantys muzikantai džiaugiasi galėsiantys supažindinti publiką ne tik su žinomiausiomis ukrainiečių folkloro melodijomis ir dainomis, savita jų interpretacija, bet ir su šiuolaikine ukrainiečių muzika. Skambės keletas vieno iš žymiausių šių dienų Ukrainos kompozitorių – Valentino Silvestrovo – kūrinių.
Pasak alternatyvios muzikos kūrėjo, būgnininko ir prodiuserio Ado Gecevičiaus, projektas „Gėlės ir parakas“ įdomus ne tik žiūrovams. Patiems atlikėjams įdomu atrasti naujus kūrinius ir per juos pažinti bei išbandyti naujas savo kūrybos galimybes.
„Liaudies dainos tekstas ir melodija yra palikimas, bet tam, kad tokia kūryba būtų gyva ir šiuolaikiniame pasaulyje, reikalinga adaptacija. Tad mūsų muzikinė interpretacija bus duoklė tradicijoms, tačiau vilkės šiuolaikinį rūbą. Manau, kad tai padės ukrainiečių kūrybai suskambėti garsiau, ir galėsime platesnei auditorijai jautria meno kalba perteikti žinutę apie, deja, kraupią šiandienos Ukrainos kasdienybę“, – apie pasiruošimą koncertui pasakoja ne prie vieno panašaus projekto ar albumo prisidėjęs Adas Gecevičius.
Karo dokumentika ir šiuolaikinė vaizdo instaliacija
Pasak organizatorių, žiūrovų laukia įdomus santykis – bosas, perkusija, pianinas, vokalas – ir garse, ir vaizde, kai susitiks dokumentika bei šiuolaikinės vaizdo technologijos. Video menininkas Andrius Seliuta ruošia renginiui specialią premjerą. Pasitelkdamas dokumentinius vaizdus iš karo zonos, jis savitai atgaivins kaimyninės šalies aktualijas ir jos žmonių atmintį, taip paversdamas Rotušės pastato sienas savotišku langu į kaimyninę Ukrainą. Koncerto metu vidžėjus Vytautas Žarnauskas kurs ryškiaspalvę vaizdo instaliaciją, tad modernių technologijų prisilietimas suteiks gana konservatyviai erdvei naują įvaizdį, kuo liks maloniai nudžiuginti renginio dalyviai.
Apie asociaciją „Walls Have Ears“
Asociacija „Walls Have Ears“ susibūrė 2021 m. rudenį, kad galėtų imtis multidisciplininių meno projektų. Tai keturių kultūros sričių – muzikos, teatro, literatūros bei kino – atstovų susibūrimas, kuriems norisi rasti bendrą kalbą, kuria susikalbėtų praeitis ir dabartis, menas ir vartotojas, miestas ir miestiečiai.
„Walls Have Ears“ siekia atgaivinti nebylias savo miesto, žymiausių ar užmirštų šalies pastatų sienas ir erdves, įgalinti jas per meną, būtent video meno ir muzikos priemonėmis, papasakoti, priminti žmonėms svarbias istorines akimirkas, ir tuo pačiu kurti naujus prisiminimus, pakviesti bendruomenę kartu kurti naujas istorijas ateities kartoms.
2021 m. „Walls Have Ears“ rugpjūtį buvo suorganizuoti trys renginiai, kalbantys apie skirtingas Vilniaus briaunas.
2021 rugpjūčio 20 d., Užupis, renginys „Vilnius, pasakų miestas“
Atlikėjai: Victor Diawara, Mindaugas Tendziagolskis, Boris Kulenovic, VJ Vytautas Žarnauskas
Renginio metu rodytos specialiai Užupio pastatų architektūrai pritaikytos video projekcijos su mitologine simbolika ir liejosi autentiški aukštaitiškų sutartinių skambesiai bei elektroninės muzikos garsai Viktoro Diawaros muzikinėse kompozicijose „Elektroninės sutartinės“.
„Viskas prasidėjo nuo verpimo ratelio. Su skulptoriumi Mindaugu Tendziagolskiu sugalvojome, kad verpimo rateliu galima išgauti elektroninę muziką. Tai ir buvo aliuzija į sutartines“, – pasakoja projekto sumanytojas V. Diawara. Tad koncerto metu klausytojams pristatyti kūriniai, kuriuose kartu su Laurita Peleniūte įrašytos sutartinės skamba su elektronine muzika. Elektroninėmis sutartinėmis kūrėjai tarsi nutiesė tiltą tarp folkloro ir šiuolaikinio klausytojo, o autentiškas lietuviškas sutartines pakvietė atrasti kitokiame, elektroninės muzikos kontekste.
2021 rugpjūčio 27 d., Konstantino Sirvydo skveras, renginys „Vilnius, Šiaurės Jeruzalė“
Atlikėjai: Andrius Seliuta, Vytautas Mikeliūnas, Darius Mažintas, Rafailas Karpis, VJ Vytautas Žarnauskas
Žiūrovai ant Lenkų kultūros instituto pastato sienos turėjo galimybę pamatyti Andriaus Seliutos video instaliaciją, dedikuotą Lietuvos žydams. Subtilus reginys bent trumpam nukėlė žiūrovą į tuos laikus, kai šioje miesto dalyje gyvavo žydų kultūra. Skambėjo Vytauto Mikeliūno, Dariaus Mažinto ir Rafailo Karpio atliekami jidiš dainų kūriniai iš programos „Laiškai iš praeities“ (balsui ir fortepijonui aranžuotos žydų liaudies ir autorinės dainos, kuriose atsispindi iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyvenusių žmonių aktualijos) ir Anatolijaus Šenderovo kūrinys „Puslapiai iš užmirštos knygos“.
2021 rugpjūčio 31 d., Vilniaus rotušės aikštė, renginys „Vilnius, Nepriklausomybės miestas“
Video menininkai: VJ Vytautas Žarnauskas ir animatorius Matas Nakrošis, atlikėjas Adas Gecevičius
Žiūrovai stebėjo valandos trukmės video projekcijų spektaklį ant Rotušės pastato fasado ir garsaus alternatyvios muzikos kūrėjo, būgnininko ir prodiuserio Ado Gecevičiaus koncertą. Menininkai kartu specialiai šiam renginiui sukūrė vieningą kūrinį, kuriame atsiskleidė trisdešimties metų Lietuvos Nepriklausomybės jėga ir grožis. Šiuolaikinės muzikos ir modernių technologijų prisilietimas atgaivino istorinio pastato sienas ir suteikė gana sustabarėjusiai, konservatyviai erdvei naują įvaizdį.
