Ši daina tiesiog yra ypatinga. Visi viską žino, visiems viskas aišku, rodos, pridurti nebėra ko, apžvalgą galima baigti. Tad nominacijos proga darau paskutinę šios dainos analizę, nes daugiau apie, kodėl muzikaliai ši daina yra gera, nebekalbėsime.
„On Fire“ prasideda statement‘u. Ir tai yra raktas į pagrindinę dainos mintį, kurią klausytojas vėliau atsirakins: „Aš ne per senas, galiu daryti pokyčius ir eiti toliau.“
Ties šia eilute dainos autorius paima tikslinę 30-40-mečių auditoriją, iš kurios yra tikimasi padoraus, visuomenei priimtino elgesio, nors viduje jie vis dar jaučiasi jaunais ar net vaikais ir nori leisti kartais sau pasielgti kvailai.
Frazė „Aš esu ne per senas“ turėtų sujaudinti bene kiekvieną gyvą žmogų. Daina turi dvi įsimintinas melodijas, kurios suformuoja du priedainius. Galima tai vadinti priešrefrenu, tačiau man labiau patinka mintis apie du priedainius. Naujai ir iš niekur atsiradusi gitarinė melodija, sakanti welcome to the song klausytoją paima už rankų ir priima į dainą.
Ir jei iki šios dalies dar klausytojo kūrinys nepaėmė, tuomet ji tai padaro prasidėjus pagrindiniam dainos priedainiui, kuomet pasirodo susintetinta dūdelė.
Čia klausytojas tiesiog yra suimamas į dainą, be galimybės iš jos išeiti anksčiau nei ji pasibaigs. Įvyksta atgaiva – kaip iš medžio iškritusi, negirdėtas naujas tembras, kuris pakelia ir nuskraidina į karuselę, vakarėlį, užtikrina gerą laiką.
Maža to, nuo antrojo priedainio groja dvi pagrindinės melodijos vienu metu – dūdelė ir gitara. Kompozicijos apibendrinimas: unikali, užkabinanti, paprasta, bet gudri.
Daina kintanti ir auganti, rodos, balaganas, bet labai aiškiai ir muzikaliai pagrįsta. Dėka struktūrinio sprendimo, kūrinys provokuoja jį pamėgti.
Dainą sėkmė lydėjo ir dėl jos įvaizdžio. Buvo naudojami šmaikštūs didinimo stiklai, parodijuojami rankų judesiai, ne visiškai lengvas šokis, bet išmokstamas kiekvienam. Balsą atiduoti šiai dainai galima už tarptautinio masto reiškinio sukūrimą lietuviškoje scenoje ir šalies vardo garsinimą.
