Vertinami ir apžvelgiami penki albumai, asociacijos M.A.M.A. pripažinti geriausiais per 2021-uosius metus. Tai – Donato Montvydo albumas „1987“, FC Baseball „Vorai“, Free Finga „Dėmesio!“, Justino Jaručio „Tavęs Manęs Savęs“ ir Ingos Jankauskaitės „Švyturys“.
Albumų vertinimo kriterijai: muzikos kompozicija, originalumas, kūrinių minties perteikimas, albumo istorija ir vientisumas, garso kokybė.
Donatas Montvydas
„1987“
Šis kartas turbūt pirmasis karjeroje, kai Donatas ne tik kad nelieka suirzusiu, kai jo nevadina Donny Montell, bet netgi prašosi vadinamas Donatu Montvydu. Toks naujojo albumo kūrybinis konceptas – „1987“ yra dedikuotas atlikėjo vaikystei, kuomet ir pats Donatas buvo Donatas. Netgi ant albumo vinilo nuspręsta užrašyti ne pseudonimą, o vardą ir pavardę.
Kaip jau buvo galima suprasti, „1987“ žymi gimimo metus. Lygiagrečiai ir albumo skambesys sukasi aplink šį laikotarpį, sugrąžindamas klausytoją į 90-uosius. Šis darbas atspindi ne tik atlikėjo vaikystėje klausytų dainų stilistiką, bet ir tuo metu patirtas emocijas bei aplinką, kurioje augo. Donatas atviravo, jog visos iliustracijos ir animaciniai vaizdo klipai buvo kuriami siekiant kuo panašiau atkartoti jo vaikystės kambarį, o daina „Baubas“ įprasmina baimę, patirtą užmiegant.
Genialumas užčiuopiamas dar net nepradėjus klausyti albumo, nes vos jį įsijungus, iš karto supranti vieną akivaizdų dalyką: visos albume esančios dainos yra singlai. Kiekviena daina turi savo vaizdo klipą, kūriniai iki šiol grojami populiariausiose radijo stotyse ir, maža to, dauguma jų dar ir hitai. Už tokią sėkmę ir pastangas verta paploti, nes tai – kiekvieno atlikėjo svajonė.
Albumas atsidaro įžanginiu muzikiniu preliudu „1987“, sintezatoriaus motyvais panašiu į legendinio filmo „Prisukamas Apelsinas“ pagrindinį garso takelį. Preliudas tampa ir įvadu į dainą „Kai Nieko Kito Nelieka Man“.
Dar 2020 metais išleistas pirmasis singlas „Kol Vakaras Ilgas“ greitai tapo hitu ir kaip mat užkariavo klausytojų ausis. Na, o iš muzikos ir joje pasirodžiusios saksofono partijos bei animacinio vaizdo klipo aišku buvo viena: Donatas grįžta mintimis atgal į paauglystės diskoteką ir neria į vieną pagrindinių šių laikų muzikos tendencijų – aštuntąjį dešimtmetį.
„Atiduočiau Už Naktį Bet Ką“ kvepia Amerikos kanalo „VH1“ transliuotais vaizdo klipais, instrumentiniai motyvai kelia nostalgiją. Dainos „Šoku Ne Vienas“ vaizdo klipas turi alegoriją į pop muzikos karalių Michael Jackson.
Šiam albumui buvo taip pasistengta, kad Donatas sukūrė vieną didžiausių hitų savo karjeroje „17“, ir su trenksmu grįžo į muzikinę sceną po labai netrumpos pertraukos – nuo paskutiniojo albumo „BLCK“ praėjo penkeri metai.
Klausykite albumo singlo „17“:
Daina „17“, kurią Donatas įrašė su Džordana Butkute, albumui suteikia tokio svorio, dėl kurio jis ir bus atsimenamas. Singlas pasiekė didžiulę sėkmę – Youtube platformoje surinko virš 6 milijonų perklausų ir beveik milijoną Spotify. Daina jau pirmais akordais įveda klausytoją į save ir išlaiko iki pat pabaigos. Kūrinys turėtų nepasenti su laiku ir dėl savo prasmės, klasikinio hito skambesio bei dėl dviejų didelių lietuviškos scenos vardų įsiamžinimo kartu.
„Baubas“, nors ir apie baimę, bet skamba per daug dramatiškai, ypač kulminacijos vietoje. Norėtųsi arba ne tokio tiesioginio muzikinio priėjimo prie temos arba idėją pateikti subtiliau.
Į albumą įtrauktas ir „Leisk Mylėt“ remiksas, kuris suskambo naujoje aranžuotėje, priderintoje prie bendros albumo muzikinės spalvos. Kūrinio reprodukciją paskatino pats bendraautoris Marius Leskauskas, kadangi daina iki šiol viena geidžiamiausių koncertuose.
Albumas „1987“ sugrąžina pop muziką į lietuvišką sceną, ją papildo įsimintinais hitais ir išlaiko Donato vardą aukštumose. Tačiau kitam kartui norisi ryškesnio pokyčio muzikos žanre arba įvaizdyje. Nors stiliaus kryptį Donatas pakeitė, nuo savęs per daug nepabėgo ir išliko tokiu pačiu.
Įvertinimas: 7.7
Free Finga
„Dėmesio!“
Gatvės muzikos ir hip hop kultūros vėliavnešys Tomas Narkevičius arba Free Finga išleido jau trečią pilno metro albumą „Dėmesio!“. Kaip vėliau iš dainų bus galima suprasti, „dėmesio!“ reiškia jo trūkumą ir troškimą, o ne šaukinį, imituojantį svarbų pranešimą. Nors, gerai įsiklausius į tekstus, albumas gali įprasminti saviraiškos protestą, o gal net baigtis ir M.A.M.A. statulėle.
Albumas labai „freefingiškas“. Jame persipina elektronika, hip hopas, R&B, trepas, galima užčiuopti ir soul elementų. „Dėmesio“ – tai atviriausias ir net, galima sakyti, sentimentaliausias atlikėjo darbas, kas suteikia išgrynintos kūrybos jausmą.
Žvelgiant į konceptinį vaizdą, albume vis dar išlieka stipri hip hopo spalva, tačiau kur kas labiau jame dominuoja asmeninės patirtys, reiškiasi širdies atvėrimas ir išgyvenimai, dainose nebijoma būti jautriam. Pastebėtina ir tai, jog kai kurių dainų pavadinimai angliški, o pačios dainos lietuviškos.
Neapsieita be autotun‘o. Pavyzdžiui, dainoje „Klubas“ įvyksta ir balso moduliacija – keičiamas balso aukštis ir paverčiamas žemesne tonacija. Tačiau Free Fingos kūryboje tai kaip savaime suprantama detalė. Tačiau minusas tame, jog ne visas dainas tuomet galima išpildyti gyvai, nes be pridėtinės technikos pagalbos daina praras savo svorį. Elektronikos yra ganėtinai daug, kurios pagalba išgaunami aidai, kūrinių atmosferos ir visa dainų esmė. Todėl „užsižaidžiant“ su elektronika albumas sustabarėja albumo rėmuose.
Puikiai rašomi tekstai. Manau, tai niekam ne naujiena, kas pažįsta Tomo kūrybą. Žodžių sąskambis, minčių dėstymas ir alegorijos kuria netgi atskirą muzikinę liniją – vien iš teksto rimavimo sukuriamas ritmas, didele procento dalimi užpildantis dainas.
Visgi, jei nesi pasisveštęs hip hop ar trepo ir repo fanas, albumas gali kartais atsibosti. Dėl per daug dėmesio reikalaujančio teksto spalvingumo ir muzikoje užsilaikančio monotoniškumo, gali atsirasti nuobodumo faktorius.
Free Finga albume tarsi pašiepia lietuvišką pop padangę ir žodžiuose prikelia jau užgesusias žvaigždes, tokias kaip Sasha Song ar B‘avarija – dainoje „Vien tik tu“ grupės nariai netgi atlieka pritariamąsias partijas. Tarp dainų eilučių išgirstame ir kitus populiariosios kultūros vardus: Stano, Erika, Natalija, Atlanta, Uma Thurman, Kanye West bei Kurt Cobain.
Klausykite albumo singlo „Ant Bangos“:
Tekstuose nemažai ir prekinių ženklų paminėjimo, suteikiančių kasdieniškumo – atlikėjas dainuoja taip, kaip žmonės bendrauja realiame gyvenime. Kūrinyje „Atlanta“ tekstą nuspalvina keiksmažodis. Taip pat albume atlikėjas užsimena ir apie pačius M.A.M.A. apdovanojimus: gaus ar negaus?
Dainoje „Dangus“ aptinkama švelni alegorinė interpoliacija iš grupės B‘avarija hito „Angelai“: nuskamba eilutė „Angelai, dangus vilioja taip lengvai“, kuri perfrazuoja grupės dainos žodžius „Angelai, širdeles vilioja taip lengvai“.
Albumas užbaigiamas skambučiu artimam žmogui ir išpažintimi apie sunkų karantino ir kūrybinį laikotarpį. Nuskamba žodžiai: „Mano albumas š***s“. Asmeninio gyvenimo detalės ir kasdienės kalbos tekstai kuria artimą ryšį su klausytoju bei leidžia susitapatinti su atlikėju.
Nors tekstai yra esminis dainų komponentas, reikia pagirti ir už garso kokybę, kuri, kaip ir daugelyje „Autostrados“ darbuose – puiki. Išraiškingiausios ir geriausios dainos: „Vien tik tu“, „Atlanta“, „Ant bangos“ ir „Dėmesio“.
Įvertinimas: 8.6
Inga Jankauskaitė
„Švyturys“
Inga Jankauskaitė šiais metais nė kiek nesumažina pagreičio ir toliau išlaiko savąjį muzikinį tempą: vienas albumas per metus. „Švyturys“ – jau trečiasis iš eilės parašytas darbas, kuriame suskamba jau pažįstamo pobūdžio atlikėjos klausimai, pamąstymai bei poezija, tačiau visą albumą pagyvina ir sujudina du kūriniai, iš esmės nustebinę savo egzistavimu Ingos repertuare.
Pastarieji metai Ingai buvo itin darbingi. Išleista poezijos knyga, reguliarūs koncertai po visą Lietuvą ir metų galą vainikuojanti muzikinė dovana gerbėjams.
Šį kartą albumas trumpas, su aštuoniom dainom. Tačiau ir kūriniai netrunka po tris ar dvi minutes – didžioji dauguma svyruoja ties keturiomis, pora dainų tęsiasi net ir penkias. O šis ženklas gali liudyti, jog albumai nėra kuriami iš reikalo.
Įsijungus Ingos Jankauskaitės „Švyturį“ – jo privalu klausytis. Ir ne padrikai ar prabėgom, o atidžiai ir girdint, kas yra pasakojama, kitu atveju bus visiškas šnipštas.
Albumas svajingai atsidaro su homografinio pavadinimo daina „Kartu nebus kartu“, kurią palydi lengvas gitaros skambėjimas. Muzikos švelnumas bei gitaros motyvai tęsiasi ir per „Atiduok man šį rudenį“. Abi dainos puikiai tiktų filmo ar serialo garsiniam takeliui. Tačiau, rodos, kad iš to didžiulės meilės tekstui, buvo pamiršta išpildyti ir muzikos takelį – jis čia kur kas silpnesnis už žodinę mintį.
Beklausant kūrinio „Švyturys“ jau lyg ir tampa aišku, jog jis gerokai skiriasi nuo praėjusių, ir, greičiausiai, taps albumo singlu dėl charakteringo ir įsimenamo muzikinio takelio, lygimo aiduose paskendusios solinės gitaros.
Pirmos trys albumo dainos itin lengvo pop žanro, labai pažįstamo skambesio ir jau ima atrodyti, kad atlikėja nesukūrė nieko naujo, kol neatkeliaujame iki ketvirtosios dainos „Kas mes tokie“. Čia prasideda visas įdomumas, nes dainos žanras itin netikėtas Ingos kūryboje – DnB arba „Drum and Bass“ (liet. „būgnai ir bosai“). Daina labai staigiai patraukia dėmesį, nes ties ja pasikeičia netgi viso albumo muzikinė mintis ir atmosfera, pranyksta tikėtasis vientisumas. Kūrinys pasižymi šiam žanrui būdingu greitu tempu, balso moduliacijomis ir tarsi laiko mašina nukelia į 90-uosius.
„Nusiramink“ – atonalios harmonijos kūrinys ir nuokrypis nuo standarto, būtent atonalumas kūrinyje sužadina klausos aparatą. Vėliau vėl grįžtama į ramybės ir apmąstymų sūkurį su daina „Vasaros nebus“, kurioje nuotaika tiesiogiai atitinka pavadinimą.
Kalbant apie techninę dalį – dainoje „Bėgam ant kalno“ ausį rėžia claps‘ai, (liet. „ritminiai plojimai“). Jie pasirodė visai netinkantys dainai ir nederantys bei skambantys per plonai.
Visas pasakojimas užsibaigia kalėdine daina „Apie tai yra Kalėdos“. Kūrinys įtaigus ir siunčia aiškią žinutę, jog Kalėdų prasmė yra laiko praleidime su artimiausiais žmonėmis.
Klausykite albumo singlo „Apie tai yra Kalėdos“:
Albumas yra apie tikėjimą, jog rytoj, o gal ir kažkada vėliau, bet bus geriau. Labiausiai patikę kūriniai: „Nusiramink“ ir „Kas mes tokie“. Charakteringiausias garsine prasme – „Švyturys“.
Albumas ne toks vientisas kaip „Tau Ir Man“, čia daugiau įvairovės ir muzikinių paieškų. Jei praeitame pasigedau muzikos originalumo, tai šiame albume jo daugiau, garsinės linijos ryškesnės. O ir elektronika užima mažiau erdvės – praktiškai visa muzika labai natūrali. „Švyturys“ – tarsi trilogijos užbaigimas, kuris taip pat turėtų žadėti ir kažko naujo pradžią.
Įvertinimas: 7.4
Justinas Jarutis
„Tavęs Manęs Savęs“
Populiariausiųjų Lietuvos atlikėjų sąrašo vietoje tvirtai sėdintis Justinas Jarutis po trijų metų pertraukos išleido antrąjį solinį albumą „Tavęs Manęs Savęs“. Šį kartą atlikėjas gvildena savęs pametimo, ieškojimo ir atradimo temas.
Praėję metai Justinui Jaručiui buvo itin darbingi bei sėkmingi: plačiai suskambėjęs albumas, didžiulis vasaros hitas „Rugpjūtis“, įsimintinas koncertas „Žalgirio“ arenoje ir viską vainikuojančios keturios M.A.M.A. 2021 nominacijos, tarp ir kurių viską įprasminanti „Metų atlikėjo“.
Albumas trumpas – tik septyni kūriniai, iš kurių penki singlai ir net keturi hitai. Taigi, galima sakyti, kad mažiau yra daugiau: svarbiausia produktyvumas.
Singlai albume pasirinkti ne atsitiktinai. Kaip geriausią dainą išskirčiau „Tavęs“. Kūrinys neturi kulminacijos, tačiau jos nelabai ir pasigendi – yra intriga, nuoseklus ir įtaigus istorijos pasakojimas, daina nesunkiai pasikviečia klausytoją pas save ir kartu praleidžia tris minutes. Priedainio pritariamuosiuose vokaluose skamba Gabrielės Vilkickytės balsas, kuri, beje, prisidėjo ir prie visų širdis užkariavusio hito rašymo.
Klausykite albumo singlo „Tavęs“:
Daina „Tavęs“ jau tapo kaip simbolika Justino transformacijos ir netikėto perėjimo prie lietuviškų tekstų, kas privedė iki viso albumo sukūrimo bei pasiteisino šimtu procentu. Tai netgi tapo alegorija ir muzikinio gyvenimo įvykiams – Justinas iš tiesų atsidūrė prie slenksčio, kurį kažkaip teko peržengti, norint judėti toliau. 2020-ais metais, dėl pradėtų taikyti ribojimų tą pačią dieną, kai turėjo įvykti ilgai lauktas koncertas „Žalgirio“ arenoje, Justinui teko jį atšaukti ir sugalvoti alternatyvą. Dabar, po dviejų metų ir didžiulės lietuviškų singlų sėkmės galima ir pajuokauti: o ką Justinas ten būtų dainavęs?
Kita sekusi ir ypatingai panaši į „Tavęs“ buvo „Savęs“, kuri taip ir nuskambėjo – kaip tęsinys pradėtos muzikinės minties. Nors man atrodo pastaroji kiek stipresnė už pirmąją. Iš esmės, „Tavęs“ stipriausia emociškai, o „Savęs“ – muzikaliai.
Jau ne pirmas ir, matyt, tikrai ne paskutinis duetas su Jesica Shy, šiame albume nuskambėjo labai subtiliai. Ypatingų momentų dainoje „Tu palauk“ nėra, bet labiausiai sužavėjo antraplanės vokalinės partijos, skambančios pabaigoje. Pirmą kartą įsijungęs šią dainą, dėmesį ten labiausiai ir atkreipiau – toks sprendimas dainai pridėjo erdvės ir pastiprino emociją.
Asmeninės simpatijos keliauja singlo „Rami“ remixui, kurį sukūrė didžėjus Plucando. Būtent ši versija geriau atskleidžia priedainį, na o originalioji jau labai rami. Žinoma, ji turi savo prasmę ir yra tinkanti neeilinėms progoms, kai norisi visiškos vienatvės. Jeigu už lango dar lytų lietus – būtų išpildyta šios dainos funkcija. Na, o jei stovėtumėt priešais jūrą, būtų iš viso tobula. Ši daina kiek nutolusi nuo pop žanro, ten išgirsti galime styginių dalį su klasikinėmis stacato partijomis. Kūrinio pabaigoje paliktas klavišinio instrumento girgždėjimas primena apie tai, kad muzika buvo įrašyta grojant, o ne užprogramavus kompiuterį norimomis natomis.
„Nieko nebijom“, „Išeisi“ bei „Daugiau nebus“ – albumo užpildymui. Nors iš jų, kaip geriausią, išskirčiau paskutiniąją.
Į naująjį albumą atlikėjas sudėjo visą tūnojusią liūdesio ir išgyvenimų energiją. „Tavęs Manęs Savęs“ – jautrus, liūdnas ir ramus Justino darbas. Rodos, atlikėjas galutinai išdavė savo rokerio sielą ir ją atidavė širdies diktatui. Kita vertus, paaukodamas roko gerbėjus, jis iššaukė žymiai didesnę klausytojų bangą ir pagaliau išėjo „į mases“.
Tematika, bendra emocinė nata ir vientisumas albume išlaikomas net daugiau nei norėtųsi. Tai sąlygoja ir monotonijos atsiradimą bei užsiliūliavimą liūdesy. Albumas žymi ryškų Justino karjeros etapą, o būtent šio projekto dainos „Tavęs“ bei „Savęs“ jau tapo atlikėjo vizitinėmis kortelėmis.
Įvertinimas: 8.0
FC Baseball
„Vorai“
FC Baseball – dar visai neseniai iškeptas ir ganėtinai naujas projektas Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Tačiau ambicingas: du albumai iš eilės vos pradėjus antrąjį karjeros etapą bei, nors ir dvi, bet pačios svarbiausios M.A.M.A. 2021 nominacijos – „Metų atlikėjas“ ir „Metų albumas“, kuriam nominuotas paskutinis atlikėjo darbas „Vorai“.
Už FC Baseball vardo slypi Tautvydas Gaudėšius, kuris muzikoje tikrai nėra naujokas. Prieš penkerius metus Tautvydas pradėjo kurti ir scenoje buvo žinomas kaip Junior a. Tačiau 2020 metais, pokyčiams lydint visą pasaulį, tokių ėmėsi ir pats atlikėjas. Perversmas įvyko ne tik projekto pavadinimo keitime, bet ir kūryboje – prieš tai rašęs išskirtinai tik angliškas dainas, su nauju projektu FC Baseball, Tautvydas savo muziką įvilko į lietuviškus žodžius.
Albumas „Vorai“ skambesiu beveik niekuo nesiskiria nuo debiutinio „LUNA“. Atlikėjas išlaiko stilistiką tiek muzikoje, tiek pačių tekstų rašyme bei dainų atlikimo manieroje. Lyginant abu – „LUNA“ vis dar skamba geriau, nes savyje sutalpina daugiau charakteringų dainų nei „Voruose“.
Antrąjį albumą pavadinčiau tolesniu atlikėjo išgryninimu ir galutiniu nurodymu, kaip jis skamba. Dabar jau nebegalėsime jo sumaišyti su niekuo kitu – lietuviškoje scenoje jis toks vienas. Romantiškas, jautrus, atviras ir gilus.
Albume daug romantikos, lėto tempo ir lengvos filosofijos tekstuose. Kartais taip užliūliuoja, kad užplūdus nostalgijai galima nesunkiai grįžti į praeities prisiminimus. Pastebėtinas ir patirto liūdesio derinimas su šviesia muzikine išraiška.
Dainose išgirstame kasdieniškų išsireiškimų, tokių kaip „kas čia per nesąmonė“, kurie kūrybai suteikia daugiau lankstumo, atsiribojama nuo griežto žodžių formalumo, pasiduodama sąmonės srautui ir kūrybai be standartų. Tas ir žavi. Taip pat, išklausius jau du albumus, nesunku pastebėti, jog FC Baseball linkęs apdainuoti miestus, rajonus bei vietas, kuriose gyvena ir vaikšto. Pilaitė ir Plungė turi net atskiras to paties pavadinimo dainas, o jau artėjantis trečiasis albumas metaforiškai asocijuosis su Žvėryno rajonu Vilniuje.
Albume „Vorai“ deginti Vilniaus atlikėjas jau nebesiekia, dabar jis tiesiog ramiai gyvena. Geriausia daina albume yra būtent „Gyvenimas“. Ir ne tik jame, bet ir viena geriausių iš 2021-ųjų Lietuvos atlikėjų sukurtų dainų. Ji itin paprasta, sentimentali ir be jokio „cukraus“ – visai neperspaudžiant, be gilių minčių gvildenimo joje apdainuojamas gyvenimas. Ir kiekvienas šią dainą priims taip, kaip patys gyvenimą ir įsivaizduoja.
Visas dainas sudaro labai natūralūs garsai – skamba gitaros, gyvi būgnai, aptinkama netgi dūdelė, suteikianti kūriniams švelnumo, taip pat išgirstame ir stambesnius orkestrinius pučiamuosius. Albumas „Vorai“ yra tobulas garsinis akompanimentas bet kokiam romantiškam vakarui dviese.
Įvertinimas: 8.4
Klausykite albumo singlo „Gyvenimas“:
