Visada maniau, kad gitaristas yra geras tiek, kiek jis gerai skamba akustiškai. Gal tai šiek tiek siaurokas požiūris, bet mano akyse (ar ausyse) akustinis skambesys visada triumfuos prieš elektrinę gitarą, perpildytą efektais.
Julian Lage (g. 1987 m.) būdamas tokio jauno amžiaus jau yra vienas geriausių dabartinės džiazo kartos gitaristų.
Nieko keisto – 2000-aisiais, kai jam buvo vos dvylika, Julian Lage pasirodė Grammy apdovanojimų ceremonijoje, o muzikantų sąrašas, su kuriais jam teko groti, yra išties įspūdingas: nuo džiazo gitaristo Martin Taylor (YouTube yra puikus džiazo standarto „Someday My Prince Will Come” jųdviejų įrašas) iki legendininio vibrafonininko Gary Burton (žiūrėti „NPR Tiny Desk Concert“) ir daugelio kitų.
2015 m. gitaristas išleido išskirtinai solinį albumą, pavadinimu „World’s Fair”. Nebuvo jokių perrašymų, įrašymų ant viršaus – tiesiog gilus ir sodrus 1939 m. akustinės „Martin” gitaros skambesys.
Gitara, beje, nėra pats tinkamiausias instrumentas polifoninei muzikai atlikti, todėl nenuostabu, kad retas gitaristas ryžtasi tokioms avantiūroms (išskyrus fingerstyle (grojimo pirštais) pradininkus Chet Atkins ir Tommy Emmanuel).
Reiktų paminėti, kad Lage groja ne visai fingerstyle technika, o, vadinama, hyprid picking, kai vienu metu grojama tiek pirštais, tiek mediatoriumi. Švelnesniems tonams išgauti pasitelkiami pirštai, o mediatorius padeda sukurti aštresnius, tikslesnius garsus, – visa tai sudaro tam tikrą kontrastą ir efektą, lyg vienu metu grotų du gitaristai.
Julian Lage įvardijo klasikinės gitaros meistrą Andres Segovia kaip įkvepėją savo albumui. Albumas išties puikus, visi kūriniai yra savaip išskirtiniai.
Labiausiai, visgi, įsimena „Day and Age”. Tai paprastas kūrinys, turint omenyje Julian Lage standartus, tačiau labai asmeniškas. Maišydamas artimus atlikėjui stilius – klasikinę ir folk (įmaišant ir džiazo elementų) – Lage sukuria užburiantį kelių minučių trukmės instrumentalą.
Labai smagu klausyti gitaristo, kuris yra pilnai įsitraukęs į savo muziką ir žino, ką groja.
Išgirsk: Julian Lage – „Day and Age“
